EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS POSĖDYJE APTARTOS AKTUALIOS PROBLEMOS

Zarasų miesto pakraštyje, Valstiečių gatvėje, veikia uždaroji akcinė bendrovė „Torgita“. Šios bendrovės paskirtis – senų padangų surinkimas ir utilizavimas. Įmonė jau daug metų reklamuoja, giriasi, kad naudoja visiškai naują padangų utilizavimo technologiją, pagrįstą moksliniais tyrimais, kurių kol kas nėra įdiegta kitose įmonėse.

Tačiau Zarasams, jų žmonėms džiaugsmo nuo to nedaug. Žmonės, matydami betvarkę šioje bendrovėje, skundžiasi, kad gyvename šalia „tiksinčios bombos“. Tokia būklė gali baigtis nelaime, kadangi šiuo metu mažai padangų utilizuojamos ir jos kaupiamos. Kilus gaisrui, pavojus iškiltų Zarasų krašto žmonėms, aplinkai.

Rajono Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija praėjusį trečiadienį surengė posėdį, kuriame ir svarstė būklę uždarojoje akcinėje bendrovėje „Torgita“ ir priemones jai pagerinti.

Posėdyje buvo konstatuota, kad UAB „Torgita“ vykdo savo veiklą ne tik jai priklausančioje teritorijoje, bet ir teritorijose, kurios priklauso šios žemės bendrasavininkams. Padangų kiekiai viršija normas, daug padangų netvarkingai išmėtytos.

Posėdyje dalyvavusi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Kotryna Merkienė pabrėžė, kad UAB „Torgita“ atliekami patikrinimai ir bendrovė yra baudžiama. Šių metų pavasarį Departamentas atliko planinį patikrinimą. Surašyti nurodymai ir bendrovė įpareigota pašalinti padangas iš įmonės dalies teritorijos, kur nėra įrengtos paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, neįrengta nelaidi danga. Kadangi šie pažeidimai jau kartojasi ir į juos nereaguojama Departamentas kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus su ieškiniu įpareigoti UAB „Torgita“ per įmanoma trumpesnį laiką imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti. Teismas ieškinį patenkino, nurodė terminus, tačiau bendrovė pagal tuos terminus pašalinti pažeidimų nesuspėja. Terminai pratęsti, tačiau bus išreikalauta, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Posėdyje taip pat akcentuota, kad bendrovėje padangos sandėliuojamos nesilaikant taip, kaip numatyta Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente.

Bendrovę už pažeidimus baudžia ne tik aplinkosaugininkai. Administracinio pažeidimo protokolus jiems rašo ir priešgaisrinės apsaugos tarnybos inspektoriai. Ugniagesiai daugiausia turi pretenzijų dėl netinkamo sandėliavimo, padangos netvarkingai išmėtytos arba sudėtos į netvarkingas rietuves. Pasėdyje buvo pažymėta, kad baudos nėra didelės, todėl bendrovei lengviau mokėti jas, negu tvarkyti teritoriją. Yra priimtos ir galioja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių nuostatos, jų ir privalu laikytis UAB „Torgita“.

Posėdyje buvo išsiaiškinta, kad bendrovė sandėliuoja padangas ir kitų žemės bendrasavininkų teritorijose. Kiti bendrasavininkai neturi licencijų sandėliuoti ir utilizuoti padangas, todėl būtina ateityje turėti omenyje ir apie jų atsakomybę. Teritorija privalo būti tvarkinga ir už ją atsakingi visi savininkai.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas Benjaminas Sakalauskas pabrėžė, kad už šiuos pažeidimus privaloma bausti griežtai.

Miesto pakraštyje sukauptas didelis padangų kiekis kelia grėsmę šalia gyvenantiems žmonėms. Būtina šią problemą spręsti iš esmės ir padaryti taip, kad bendrovei neapsimokėtų tik mokėti baudas, o spręsti susidariusią problemą iš esmės. Būtina artimiausiu metu pašalinti visas grėsmes, kurios keltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Petras Ivanovas, rajono savivaldybės administracijos civilinės saugos vyriausiasis specialistas Petras Ivanovas, posėdžio dalyviams priminė 2002 metų Trakų rajone kilusio padangų gaisro tragediją. Skirtumas tas, kad bendrovės „Egapris“ teritorijoje esančios senos padangos užsidegė plyname lauke, o UAB „Torgita“ yra miesto teritorijoje. Ne tokie reti atvejai šalyje, kai kila gaisrai panašiose įmonėse. Atkreiptina dėmesys, kad šios įmonės žymiai mažesnės. Būtina laikytis visų reikalavimų, neviršyti padangų sandėliavimo skaičiaus, nurodyto licencijose, padangas sandėliuoti tvarkingai, pagal reikalavimus.

Ričardas Suslavičius, UAB „Torgita“ vadovas, pabrėžė, kad numatytos visos atsargumo priemonių dėl gaisro kilimo. Teritorija saugoma, ji stebima, todėl realaus pavojaus gaisrui kilti nėra. Bendrovės vadovas prisipažino, kad pažeidimų bendrovėje yra, jie taisomi. Susidarė per didelis padangų skaičiaus dėl objektyvių priežasčių. Komisija nusprendė įpareigoti UAB „Torgita“ pašalinti grėsmės kilti ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliai situacijai. Bendrovės vadovas įpareigotas artimiausiu metu parengti pažeidimų šalinimo planą ir jį pateikti suinteresuotoms institucijoms.

Posėdyje aktualias problemas šiuo klausimu kėlė rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ekstremaliųjų situacijų komisijos Operacijų centro koordinatorius Renius Kisielius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėja Vida Kavaliauskienė, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Paulauskienė, Zarasų miesto seniūnė Olga Podolskienė, rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Tereza Medeišienė, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros vyriausioji specialistė Alina Kačiulytė, Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas, Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Audrius Bolisas ir kiti posėdžio dalyviai. Antruoju klausimu Ekstremaliųjų situacijų komisija svarstė dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje. Ši ekstremalioji situacija buvo paskelbta 2017 m. spalio 3 d. dėl lietingos vasaros ir rudens. Rajono savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus vedėja Lina Petrėnienė pabrėžė, kad pernai dėl stiprių liūčių ir nuolatinio lietaus iškritusio didelio kritulių kiekio rajono ūkiuose žūstančio derliaus rajone buvo konstatuotas ekstremalusis įvykis Savivaldybės administracija sulaukė daugybės ūkininkų ir žemdirbių pranešimų apie itin blogą situaciją atskiruose ūkiuose. Todėl buvo sušaukta Zarasų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri pasiūlė rajono Savivaldybės administracijos direktoriui paskelbti ekstremalią situaciją Zarasų rajono savivaldybėje. Pranešėja pabrėžė, kad ekstremalioji situacija dėl žūstančio derliaus buvo paskelbta jau ne vienoje šalies savivaldybėje. Šalies vadovybė atsižvelgė į nukentėjusių žemdirbių balsą. Situaciją paskelbti svarbu, nes būtina padėti ūkininkams, kuriems dėl nevykdomų įsipareigojimų grėsė sankcijos. Ekstremalioji situacija rajone paskelbta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu. Praėję metai Lietuvai ir Zarasų rajonui dėl itin lietingos vasaros ir rudens pradžios suteikė daugybę iššūkių, netikėtų situacijų ir problemų. Žemės ūkio ministro įsakymu 2018 m. kovo 22 d. patvirtintas Paramos už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklės. Juose suformuluoti pagrindiniai paramos teikimo reikalavimai. Pranešėja pabrėžė, kad apie šiuos reikalavimus nuolat buvo informuojami ūkininkai seniūnijose. Lina Petrėnienė informavo, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją rajone, buvo renkama informacija iš kiekvienos seniūnijos apie derliaus nuėmimo eigą ūkininkų laukuose, apsemtus ir žuvusius pasėlių, daržovių plotus, apie apsemtų kelių ir pralaidų būklę. Surinkta informacija apie žuvusių pasėlių plotus pagal atskiras pasėlių rūšis kas savaitę buvo teikiama rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui. Reniui Kisieliui. Apibendrinta informacija pateikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Mūsų rajone ūkininkams priklauso kompensacija už 893 hektarų plotą. Pranešėja atkreipė dėmesį, jog žemdirbiai, deklaruodami pasėlius, prašė skirti kompensacinę paramą už žuvusius ir (arba) nepasėtus žieminius žemės ūkio augalus. Šiuo metu jau galime teigti, jog ekstremalios situacijos padariniai išnyko.

Pranešėja pasiūlė Ekstremaliųjų situacijų komisijai teikti prašymą ir siūlyti rajono Savivaldybės administracijos direktoriui Ekstremaliąją situaciją Zarasų rajono Savivaldybėje atšaukti.

Benjaminas Sakalauskas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius, pažymėjo, kad artėja kiti nemalonumai žemdirbiams, šiemet juos kamuoja sausra. Būtina ūkininkus informuoti, kad jie pasėlius draustųsi.

Siekiant sumažinti augalininkystę, sodininkystę ir kitas šakas vystančių ūkininkų galimus nuostolius, būtina ūkininkus skatinti draustis pasėlius ar augalus nuo stichinių reiškinių. Būtina paaiškinti, kad daugiau kaip pusę draudimo įmokos kompensuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos, bei 50 procentų draudimo įmokų kompensuojama iš valstybės biudžeto, draudžiant pasėlius ar augalus nuo šalnos, speigo, krušos, lietaus, audros ar kitų dažniausiai pasitaikančių nepalankių oro sąlygų. Būtina, kad masinės informacijos priemonėse būtų informacija apie tokią tvarką.