KŪRYBOS IR IEŠKOJIMŲ DŽIAUGSMAS

0
23
IMG 8941

Šis pasakojimas apie Zarasų krašto garbės pilietį Vasilijų Baranovskį. Jo gyvenimas, darbas glaudžiai susijęs su Zarasais, jų žmonėmis, jų istorija. Beveik prieš septynis dešimtmečius kaimyniniame Daugpilyje šviesą išvydo pirmieji Vasilijaus literatūriniai bandymai. Greitai gimtojo Daugpilio krašte jaunuolis buvo pakviestas į redakciją. Dieną dirbo, vakare lankė vidurinę mokyklą. Vėliau likimas taip susiklostė ir jis atvedė į Lietuvą.

Zarasuose kūrybingas jaunas žmogus redakcijoje dirba literatūriniu darbuotoju, vėliau redaktoriaus pavaduotoju. Per tuos darbo metus sutikta šimtai žmonių, nesuskaičiuojami tūkstančiai eilučių palikta rajono laikraščio puslapiuose. Kūryba ji svaigino, teikė džiaugsmą, įprasmino gyvenimą. Viską, ką jis darė gyvenime, darė gerai. Žmogus jautė, kad tam reikalingas išsilavinimas, mokslas, žinios. Net ir to meto skaitytojas greitai pastebėdavo žurnalisto žinių spragas. 

Vasilijus išvyksta į Vilnių siekti aukštojo mokslo. Grįžta į Zarasus su aukštojo mokslo diplomu ir ne tik kvalifikuotas, bet jau ir patirties turintis žurnalistas vadovauja redakcijos kolektyvui. Kaskart svaresnis tampa laikraštis, didėja tiražas, didėja skaitytojų meilė ir pagarba laikraščiui.

Pastebi Vasilijų net tik Zarasuose, pastebi jį ir Lietuvoje. Profesionalumas, tikslumas, atsakingumas – tai bruožai, kuriuos ugdė Vasilijus Baranovskis nuo pat savo kūrybinės biografijos pradžios. 1967 metais gabus žurnalistas pakviečiamas į Klaipėdos redakciją, Uostamiesčio dienraštyje jis dirba redaktoriaus pavaduotoju. Didelės apimtys, per savaitę išeidavo penki laikraščio numeriai. Gelbėjo Vasilijų ne tik šie bruožai. Gelbėjo dar iš tėvų, senelių paveldėtas bruožas – darbštumas. Laikraščio leidimo konvejeryje tai buvo irgi labai būtinas bruožas. Vasilijaus talentas, atsakomybė prieš skaitytoją buvo pastebėti Vilniuje ir jis iš Klaipėdos šį sykį pakviečiamas į Vilnių. Dirba Lietuvos rašytojų sąjungos žurnale „Litva literaturnaja“ (vėliau „Vilnius“). Šio žurnalo misija buvo labai svarbi – supažindinti buvusios tarybų sąjungos žmones su lietuvių literatūra. Darbas žurnale atvėrė daug galimybių suklestėti Vasilijaus Baranovskio talentui. Jis daug verčia Lietuvos rašytojų iš lietuvių į rusų kalbos, lietuvių kūriniai pasiekia ne tik Maskvą, Leningradą, Sibirą, bet ir Ramiojo vandenyno ir Baikalo krantus. Geriausius lietuvių autorių kūrinius skaito Gruzijoje, Ukrainoje, Estijoje, Latvijoje. Iš tolimiausių buvusios šalies kampelių keliauja padėkos laiškai, autoriams ir vertėjams. Žurnalo redakcijoje Vasilijus skiria ir literatūriniam darbui. Gimsta daug kūrinių – apysakų, apsakymų, apybraižų. Šiuo laikotarpiu Vasilijus išvertė daug lietuvių autorių kūrinių, tik jo dėka šie kūriniai tapo prieinami kitų tautų skaitytojui.
Beveik prieš tris dešimtmečius, jau būdamas užtarnautame poilsyje, Vasilijus vėl grįžta į Zarasus. Grįžta į Zarasus. Nepagalvokite, kad poilsiui. Sugrįžta į pamėgtą kraštą darbui. Zarasuose atsivėrė nauji kūrybos horizontai. Tai tikra likimo dovana Zarasų kraštui ir jo žmonėms. Vasilijus tyrinėja sentikystės istoriją, susitinka su žmonėmis, užrašo prisiminimus, renka to meto nuotraukas. Iš pradžių šalies spaudoje pasirodo straipsniai apie sentikystę. Po ilgų ateizmo metų tai buvo šokas skaitytojui. Jis daug sužino apie čia gyvenusius žmones, jų protėvių praeitį, tradicijas ir papročius.

Zarasų krašte graži sentikystės istorijos pradžia. Daugiau kaip prieš tris amžius Lietuvoje įsikūrė sentikiai ir įsikūrė Lietuvos Senųjų stačiatikių pomorų bažnyčia. Jie dėl tikėjimo buvo persekiojami ir buvo išvaryti iš savo istorinės tėvynės – Rusijos. Carinės Rusijos pakraščiuose toks persekiojimas buvo nežymus, o kai kur jo iš viso nebuvo. Čia kūrėsi žmonės, statė savo cerkves, jose meldėsi, tuokėsi, krikštijo savo vaikus. .. Lietuvos Senųjų stačiatikių pomorų bažnyčia per tris šimtmečius tapo sudėtine Lietuvos kultūros dalimi.

Tačiau ta istorija ėjo iš kartos į kartą. Gal ji būtų ir išnykusi, niekas apie ją nesužinotų, jeigu ne Vasilijaus Baranovskio darbai. 2000 metais atspausdinta rašytojo knyga „Senojo tikėjimo saugotojai : Zarasų sentikių bendruomenės istorijos puslapiai“. 2004 metais skaitytoją šis autorius nudžiugina dar viena knyga „Amžinos šventovės“ apie sentikius, jų istoriją ir tradicijas. 2005 metais kartu su mokslininku Grigorijumi Potašenka išleidžia turtingą žodyną “Baltijos ir Lenkijos sentikiai: trumpas istorinis ir bibliografinis žodynas“.

2008 metais skaitytoją Vasilijus Baranovskis nudžiugina dar viena knyga „Bajorė Morozova“. Tai istorinis romanas, dienos šviesą jis išvydo 2008 metais. Rašyti šį kūrinį rašytojas pradėjo seniai. 1993 šis kūrinys pirmą kartą pasirodė žurnale „Vilnius”, tačiau Baranovskis visada svajojo apie knygą ir savo svajonę įgyvendino. Bajorės Morozovos istorija yra gerai žinoma daugeliui. Morozovos paveiksle įkūnytas tvirtas charakteris ir tragiškas likimas. Didikė buvo viena iš turtingiausių moterų Rusijoje, buvo artima carui. Bet savo protėvių tikėjimo neatsisakė, nepriėmė kito tikėjimo. Už tai ji buvo nukankinta ir mirė. Knyga sudomino skaitytojus ne tik Lietuvoje, bei ir Latvijoje, kitose valstybėse.

Prieš keletą metų šviesą išvydo zarasiškio Vasilijaus Baranovskio knyga „Laikai ir likimai“. Joje patalpinti geriausi šio žinomo rašytojo grožinės literatūros, publicistikos kūriniai, šio krašto tyrinėjimo darbai.

Pernai išėjo rašytojo Baranovskio apsakymų ir apysakų rinkinys „Лето тревог и печали“ („Nerimo ir liūdesio vasara“). Knyga žavi kalbos sodrumu ir turtingumu, įdomias, netikėtais ir gyvenimiškais siužetais. Ką domina rašytojo kūryba, būtinai perskaitykite. Malonumo ir žavesio bus daug. Daug savo knygų rašytojas padovanojo Zarasų viešajai bibliotekai.

Ne taip seniai skaitytojas turėjo gražią progą susipažinti dar taip neseniai pasirodžiusia knyga apie Vasilijų Baranovskį. Šios knygos autorius ir sudarytojas Vasilijaus anūkas Aleksandras Baranovskis.

šioje knygoje visas Vasilijaus Baranovskio gyvenimo ir kūrybos kelias. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis. Knygos autorius ir sudarytojas Vasilijaus anūkas Aleksandras Baranovskis. Įstrigo į atmintį knygoje anūko parašyti žodžiai: „Mūsų amžiaus skirtumas pusė amžiaus. Neabejotina, mes su seneliu dėl įvairių dalykų mąstome skirtingai, tačiau visada matome pasaulį vienodai. Tačiau man žmogui, auklėjamam individualizmo epochoje, senelis – ryškus nuoširdumo, dvasinio paprastumo ir ištikimybės įsitikinimams pavyzdys. Šios savybės charakteringos vyresniojo amžiaus kartų žmonėms, tačiau, deja, retai jos sutinkamos šių dienų žmonių kartoje…“ . Kelius dešimtmečius teko bendrauti su šiuo rašytoju. Jo išmintis visada padėdavo giliau suprasti gyvenimą, kūrybą, žmones. Paprasčiausiai iš jo galėjai mokytis padorumo, šildytis ta žmogiška šiluma, kurią jis nuolat skleidžia. Jaučiu jam didelę skolą, kurios neįmanoma grąžinti. Ne taip dažnai nusišypso laimė, kai sutinki tokius tikrus žmones. Šį pavasarį rašytojas atšventė savo aštuoniasdešimt penkerių metų jubiliejų. Dar labai darbingas žmogus, kupinas daug kūrybinių sumanymų. Prisipažino, kad jau baigia rengti knygą apie Lietuvos ir Latvijos sentikius, jų istorijos tarpsnius.

Knyga parašyta, šiandien rašytojas ieško rėmėjų, kurie paremtų šios knygos leidybą. Dabar Zarasų krašto garbės pilietis gyvena Latvijoje, Rezeknės mieste. Nubloškė jį čia irgi likimas. Senatvė gražus gyvenimo tarpsnis. Tačiau solidi metų aukštumas verčia rimtai galvoti apie ateities dienas. Rezeknėje gyvena rašytojo sūnus su šeima. Todėl ir nusprendė Baranovskiai persikelti arčiau sūnaus šeimos, kad vaikai ateityje išvengtų papildomų ir didesnių rūpesčių. Visai neseniai, per Sekminės Baranovskis su žmona, sūnumi lankėsi Zarasuose, atliko sentikių apeigas prie giminių, artimųjų kapų. Zarasuose Teko susitikti su šiuo žmogumi. Ramybės uostas lyg tai ir surastas, jis labai patikimas, tačiau net tokiame solidžiame amžiuje šio žmogaus žvilgsnyje matai, balse girdi didelį polėkį, didelius sumanymus. Ramybė net senatvėje jam tik sapnuojasi. Girdėjau jo balse ir ilgesio gaideles šiam kraštui, šiems žmonėms, kuriems jis paskyrė daug dešimtmečių. Kraštui, kuris jam tapo brangus, savas ir artimas. Savas, artimas ir brangus šis žmogus ir Zarasų kraštui.

Petras Ivanovas

Nuotraukoje: Zarasų krašto garbės pilietis, rašytojas Vasilijus Baranovskis; tai tik dalis rašytojo knygų.

srtflogoStraipsnis parengtas įgyvendinant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuotą projektą: „Zarasų krašto šimtmetis atkurtoje Lietuvoje: žmonės, įvykiai, kultūra ir tradicijos“

Autoriaus nuotraukos.

1

2

3

4

5

6

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite