Kažkada tai manėme, kad Marokas Lietuvai tolima šalis. Į šią Afrikos valstybę dauguma skrido per Vokietiją, kitas šalis. Nuo praėjusiųjų metų lapkričio mėnesio yra tiesiogiai skrydžiai iš Vilniaus į garsųjį Maroko kurortą Adagirą.
Adagiro klimatas stebina visus turistus. Prie Atlanto vandenyno čia galima ilsėtis visus metus. Net žiemą čia oras įšyla iki 25 laipsnių šilumos. Atlanto vandenyne tada būna apie 20 laipsnių šilumos. Lietuviams tokiomis sąlygomis net sausio mėnesį šalta nebūna. O ką čia kalbėti apie rudenį.
Penkios su pusė valandos lėktuvas nuskraidina iš lietuviškų rudens darganų į saulėtąjį miestą prie Atlanto. Toks trumpas laiko tarpas ir rudens dargana pakeičiama sausa, saulės kaitros deginama vasara. Tolima Afrika tampa miela, sava ir artima.
Dabar Afrika turistus pasitinka 30-34 laipsnių kaitra.
Adagiras šiuolaikinis Afrikos kurortas. 1960 metais įvyko didelis žemės drebėjimas. Jis po to labai pakeitė miestą. Jis tapo šiuolaikiniu. Modernus namai, ištisos gatvės poilsio namų, viešbučių kompleksų, džiugina ir turistus, ir gyventojus švarios gatvės ir alėjos. Ir šiandien miesto pakraščiuose visur kyla statybų kranai. Matosi, kad auga vienas prie kito nauji poilsio namai, kurie laukia naujų ir naujų turistų. Šalia statomi ir gyvenamųjų namų kvartalai.
Pati didžiausia Adagiro įžymybė – jo paplūdimys. Jis tęsiasi apie septynis kilometrus. Jis siūlo ne tik tvarkingus gultus, bet įvairias pramogas, jodinėjimą arkliais ir kupranugariais. Alinanti Maroko salė, bet Atlanto vandens temperatūra gerokai skiriasi. Dažnai net dešimčia laipsnių. Tad tokie kontrastai tampa tikra atgaiva po karšta saule ir žymiai vėsesniu vandeniu.
Ilsintis Agadire yra puiki proga aplankyti mažąją Masos dykumą. Ji įsikūrusi netoli šio kurorto. Labai įspūdinga vieta, čia kiek akys aprėpia matai auksines kopas, jose atrandi ir pajunti ramybę, auksines kopas ir keliautojų neišvaikščiotus berberų vietas. Daug kur buvo matyti iškasti urvai, juose gyvena žmonės. Keliukai tokie klaidūs, jų tiek daug, kad vargu be vietinių pagalbos iš čia išvažiuosi. Ant kai kurių urvų buvo matyti net automašinos, čia taip atkeliauja civilizacija. Dykumoje vyrai turistams padaro atrakcijas, Svečiai pavažinėjami kupranugariais. Galima juos nufotografuoti, arba prie jų nusifotografuoti. Dykumos gyventojų čia toks uždarbio šaltinis. Renka jie pinigus ne tik už jodinėjimą, bet ir fotografavimą. Kai pasiūliau eurus, atsisakė. Neima jie ir dolerių, kitos svetimos valiutos. Laukia jie iš turistų tik marokietiškų pinigų – dirhamus. Jie panaikina posakio, kad doleris ir Afrikoje doleris, tikrumą. Nežinau dėl ko, bet savus pinigus jie liras vadina.
Ant dykumos smėlio (net kai oro temperatūra 34 laipsniai) stovėti neįmanoma. Šokinėji kaip ant įkaitintos krosnies. Gaila buvo žiūrėti į nuogą saulės išdegintą, negyvą žemę šalia prasidedančios dykumos. Suprantama ir šis kraštas yra gyvybingas, paslaptingas, įdomus, su nuolat besikeičiančia, nuostabiai gražia gamta. Žavi viskas – akmenuotos lygumos ir kalvos, smėlio kopos. Žinoma geresniam pažinimui reikalingas laikas.
Prie dažnos uolos buvo matyti bebėgiojantys vaikai, daug lakstė ir mokyklinio amžiaus berniukų. Buvo dar gerokai iki vidurdienio, tačiau jie buvo ne mokykloje.
Ko jau ko, o saulės Afrikoje užtenka. Didžiausias deficitas vanduo. Šalia iškastų vandens kanalų, vandens telkinių buvo matyti dideli kontrastai. Iškart žaliuoja daržovių, vaiskrūmių plantacijos. Sodri žaluma užburia iškart. Kur vanduo, ten gyvybė, džiaugsmas, gamtos gaiva…
Masos slėnyje turistai noriai atvyksta į Duso-Masos nacionalinį parką. Tai puikiausia vieta stebėti flamingus, kitus Afrikos sparnuočius.
Po gausių įspūdžių kelionėje į dykumą, po jos įžymias vietas, turistų grupė užsuka į vietinio berbero namus. Šie namai tai akmeninė sodyba. Tik įėjęs į vidų iš smėlynų atsiduri tikroje žalumynų oazėje. Namų šeimininkas moka daug kalbų. Vokiškai jis papasakoja apie savo maitinimo įstaigą, kurią per metus aplanko tūkstančiai žmonių. Tą dieną šeimininkas vaišino nacionaliniu patiekalu – tadžinu. Gaminamas jis iš vištienos, moliūgų, svogūnų, petražolių ir dar visokiausių šio krašto daržovių. Kaip minėjau, sodybos pakeliui į dykumą mokėjo pasigirti daugeliu kalbų mokėjimu, tačiau rusiškai jis žinojo keletą žodžių, tačiau nacionalinio patiekalo elementus visus paaiškino rusiškai. Po sotaus ir pasakiško skonio tadžino sekė nuostabi, kvapni mėtų arbata ir desertas – čia išauginti vaisai. Už tokius pietus sumokėjome po 25 dirhamus (apie 2,5 euro). Mieste už tokius pinigus tikrai nepapietausi. Maisto produktų kainos beveik nesiskiria nuo kainų Lietuvoje. Mėsa brangesnė. Apie 100 (apie 10 eurų) ir daugiau eurų tenka mokėti marokiečiui už kilogramą.
Maroko turistus vilioja ir krokodilų parkas. Ten galima pamatyti ne tik krokodilus, bet ir pabuvoti jų inkubatoriuje. Pamatyti ką tik iš kiaušinio išsiritusius krokodiliukus.
Visų turistų lankoma Youssef Ben Tachfine rezervate vandens užtvanka, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai. Pasakoti apie išvyką galima pasakoti ilgai, atgaivinti atmintyje labai daug detalių. Marokas tolimas ne tik atstumu, čia patrenki dažnai į kitą civilizaciją, susiduri su kitais, ne visada suprantamais papročiais. Manau, geriau aplankyti Maroką, ji pamatyti. Žodžiu, viską papasakoti neįmanoma. Reikia pajusti Sacharos smėlio karštumą, Atlanto vandenyno vėsą karštą dieną po Afrikos saule, daugelio žmonių atviros širdies gerumą, nuoširdumą, atvirumą. Šalia pajusti ir kitokius kontrastus: pamatyti ir daug elgetaujančių, sutikti ir tuos, kurie pasiryžę bet kada tave apgauti. Mat Maroke daugi vietos gyventojų įsivaizduoja, kad europiečiai čia atveža maišus pinigų. Apgaudinėja visur ir daug kas: taksistai, turgaus prekeiviai…Tokie jau šios tolimos šalies kontrastai. Greta, po karšta šio žemyno saule gyvena prabanga ir skurdas. Išvyka į Maroką dar primins daugybė nuotraukų, įspūdžių ir prisiminimų, atvežtas Sacharos smėlio žiupsnelis, kvapnūs afrikietiški prieskoniai ir nepakartojamo skonio marokietiška arbata, rankų darbo muilas. Greitai tolimas Marokas tampa tikra artimu, kurį tikrai verta aplankyti.
Petras Ivanovas
Nuotraukose: kelionės po Maroką akimirkos.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.