ZARASŲ KRAŠTO MUZIEJUJE – RENGINYS ,,ČIA LIETUVA, ČIA MŪSŲ NAMAI“

0
56
20180927plakatas 3

Zarasų krašto muziejuje spalio 12 d., penktadienį, 15.00 val., įvyks bendruomenės ,,Degučių rimtis“ projekto ,,Čia Lietuva, čia mūsų namai“, skirto nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui, renginys.

Jo metu bus pristatytos Liudmilos Felčinskajos (Elektrėnai) fotografijų paroda ,,Čia Lietuva, čia mūsų namai“ ir bendruomenės ,,Degučių rimtis“ parengta paroda (autoriai Rita Muravskaja ir Vladimiras Abramovas). Dalyvaus Zarasų krašto kapela (vadovas Stasys Juodvalkis) ir Visagino kūrybos namų dainavimo mėgėjų studija ,,Domisolė“ (vadovė Elena Zinkevičienė). Liudmila Gubanova skaitys savo kūrybos eilėraščius, bus pristatyta ir Anastasijos Glušakovos-Lazarenko kūryba. Renginys nemokamas.

Elektrėnų miesto fotografės L. Felčinskajos nuotraukose įamžinti Elektrėnų savivaldybės liaudiškos muzikos puoselėtojai, pasipuošę tautiniais drabužiais. Nuotraukų ciklas atskleidžia tautinių drabužių grožį ir prasmę bei žmonių, dėvinčių juos, vidinį žavesį. Tautinis kostiumas šiandien, kaip etninio tapatumo forma, yra šalies kultūros išraiška, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, perduodama iš kartos į kartą.

Liudmila – sentikė, ji gimė Zarasų rajone, Degučių kaime, bet visą savo gyvenimą praleido Elektrėnuose. Vaikystėje tėvo pastangomis Liudmila susidomėjo fotografija. Jos archyvuose saugomos Elektrėnų ir čia gyvenusių bei gyvenančių žmonių istorijos: krikštynos, vestuvės, jubiliejai….

Degučių sentikių kapinėse amžinojo poilsio atgulė Liudmilos proseneliai, seneliai, tėveliai, kiti giminaičiai, todėl ji dažnai lankosi Degučiuose, dalyvauja bendruomenės ,,Degučių rimtis“ veikloje. Autorė atvykusi į gimtinę visada fotografuoja – kitaip ji negali. Jos sentikių nuotraukos alsuoja šviesa, viltimi ir padėka Lietuvai, jos žmonėms.

Bendruomenės ,,Degučių rimtis“ parengta paroda byloja apie Degučių sentikių didžiulį norą tęsti savo prosenelių misiją – saugoti senąjį tikėjimą, gerbti protėvių ir tėvų žemę bei išsaugoti jų siekius ir svajones.

2017 m. birželio 7 d. buvo pradėta Degučių sentikių Dievo Motinos Užtarėjos maldos namų statyba, o spalio 29 d. jie jau buvo pašventinti. Užfiksuotos statybos akimirkos liudija apie pagrindinį bendruomenės įvykdytą projektą, akivaizdžiai parodantį, kad Degučių sentikiai laisvai gyvena Lietuvoje ir džiaugiasi lietuvių tolerancija bei supratimu, lydėjusiu juos šioje žemėje nuo amžių glūdumos. Čia jų tėvynė, čia jų namai. 100-ąjį Lietuvos gimtadienį sentikiai pasitiko prikėlę gyvenimui Degučių sentikių istorijos takelius, vedančius į naujus maldos namus. Tai įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.

Lietuvių tautinio kostiumo ir Degučių sentikių bendruomenės gyvenimo bei maldos namų statybos nuotraukos – tai daugiatautės ir daugiakultūrės Lietuvos tautų tradicijų pynė, sąlyčio taškai su lietuvių tautos, globojusios ir saugojusios sentikius nuo persekiojimų už tikėjimą, kultūra ir istorija.

Paroda veiks iki spalio 21 d.

Jekaterina Abramova, bendruomenės ,,Degučių rimtis“ pirmininkė
Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite