KOVO 4-OJI – LIETUVOS GLOBĖJO ŠV. KAZIMIERO DIENA, KOVARNIŲ DIENA

0
43
Šv. Kazimiero dienai 2

Kovo 4-oji minima, kaip Kovarnių diena. Tai sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, liaudyje vadinamieji špokai, kovai. Šie paukščiai vertingi žemės ūkiui. Jie sunaikina daug kenkėjų.

Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos Šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Kai Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį lydimą didelės karių armijos išsiuntė į Vengriją, bet žygis buvo nesėkmingas. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus, gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą, mažai, kam rodėsi. Galiausiai, vos sulaukęs 26 metų (1484 m. kovo 4 d.) Kazimieras mirė nuo džiovos ir buvo palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydė sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1602 m. lapkričio 7 d. jis buvo paskelbtas šventuoju.

1636 m. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Nuo to laiko Vilniuje buvo pradėti rengti šventajam pagerbti skirti atlaidai bei mugės arba kermošiai (kovo 4 d Šv. Kazimiero mirties dieną).

XIX a. Šv. Kazimierui skirti atlaidai ir mugės ėmė plisti po įvairius Lietuvos kampelius. Tuo metu atsirado ir vienas iš pagrindinių mugės atributų – saldus meduolis „Kaziuko širdis“, puoštas spalvoto cukraus ornamentais ar užrašu „Kaziuko širdis“. Šį skanėstą pirkdavo ir dovanodavo mylimiesiems, taip pat parnešdavo iš mugės lauktuvių likusiems namuose.

Kol dar kovo 4 d. nebuvo paskelbta švento Kazimiero diena, lietuviai tikėjo, kad nuo stogo tirpstančio sniego prilašės tiek, kad iš balos galės atsigerti vieversys. Tai įprasmindavo artėjantį pavasarį.

Taip pat senovės lietuviai manė, kad tądien išgirdus vieversį – per daug džiaugtis neverta: bus nederlingi metai. Rytų aukštaičiai sako: „kiek vieversys sniego užgiedos, tiek jo dar pridės“.

Kovo 4 d. arba Kazimierinės, kartais dar vadinamos „kreivavėžiu“ Kazimieru, nes pašildžius saulutei – viena rogių kelio pusė patyžta.

Šv. Kazimiero simboliu laikoma lelija – nekaltybės ženklas. Jas pradžioje gamino iš popieriaus, o vėliau jos virto garsiomis Vilniaus verbomis (lot.k. „herba“ – žolė), rišamomis iš sausų gėlių ir žolynų, kurias Verbų sekmadienį imta šventinti bažnyčiose.

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos kultūrologė Kristina Ivanovaitė

Šv. Kazimiero dienai

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite