PELENŲ DIENA

0
67
Pelenų dienai

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena arba Pelenija, Papeline, Papielčiumi arba Papelčiumi. Ilgą laiką ši diena buvo laikoma pirmąja pavasario diena. Todėl tą dieną daug kas anksti nesikeldavo, laukdavo, kol išauš, užtekės saulė – keldavosi, kaip pavasarį. Visgi, atsirasdavo nelaukiančių aušros ir skubančių į bažnyčią. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir atsirado posakis: „Ar jau papielčius jums užėjo, kad taip vėlai iš miego keliatės.“ Einantys į bažnyčią, dažnai vilkdavosi gedulingais rūbais, moterys klėsdavosi tamsias skareles, Kristaus kančią minėdavo.

Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti.

Trečiadienis – Pelenų diena – „Juodasis pasninkas“. Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas, trunkantis 46 dienas – 7 savaites – iki pat Velykų (pasninkaudavo visi sulaukę 7 metų, Kristus gyvendamas žemėje pasninkavo 7 savaites). Gavėnios metu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Liaudyje išlikę pasakojimai, kaip viena moterėlė Užgavėnių vakarą įsikišusi į burną kumpį ir užmigusi, kad rytoj galėtų apsimesti, jog suvalgė tai, kas liko tarp dantų. Deja, bemiegodama ji tuo kumpiu paspringo ir užduso. Kiti teigia, jog, visgi, ryte moteris prabudo, tik vietoj kumpio rado žaltį.

Pelenų ir 7 savaites trunkančios Gavėnios valgiai „jau Kanapinio ruošti“. Tai kanapių uždarai, silkės, o vaikams žirniai, pupos.

Vyrai išnaudodami Gavėnios arba pasninko pradžią rengdavo išgertuves – degtine „praskalaudavo“ tarpdančius, kad mėsos neliktų. Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių.

Po sočių Užgavėnių valgių kai kur buvo paprotys Pelenų dieną aplankyti kaimynus ir juos „gydyti“. Tokie persirengėliai vengrai – gydytojai atsinešdavo netikrų vaistų, diagnozuodavo ligas, o užmokesčio sutikdavo palaukti iki kitų metų.

Visgi didžiojoje Lietuvos dalyje vyravo nusistatymas, jog per Pelenų dieną netinkama vaikščioti į svečius (svečiuodavosi tik bedieviai ir čėrauninkai). Visgi, jei jau svečiuojamasi pas kažką, tai būdavo patariama įsiritinti trinką arba įsivesti pirma savęs silkę. Įritinta trinka turėjo padėti geram linų derliui (ankščiau linai buvo labai brangūs. Be to, tai buvo pagrindinis žmonių pragyvenimo šaltinis). Silkė simbolizavo prasidedantį gavėnios laikotarpį.

Pelenų dieną moterys plaudavo visus puodus, indus, šaukštus, samčius pelenais, iškaitindavo keptuves, nušveisdavo stalus ir suolus, kad niekur nei pieno lašelio, nei taukų neliktų.

Pelenijos dieną ikikrikščionišku laikotarpiu buvo aukojamos aukos namų židinio deivei Gabijai. Po aukojimų, atliekamų namų aplinkoje, namų židinio pelenais žemdirbiai barstydavo pasėlius, gyvulius, pirkias, žmones ir kt. Dažniausiai visas šias apeigas atlikdavo žynys ar vyriausias bendruomenės narys.

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos kultūrologė Kristina Ivanovaitė

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite