Turmanto pagrindinėje mokykloje vyko knygos „Turmantas: dokumentai, žmonės, įvykiai“ pristatymas. Jis tapo tikra miestelio bendruomenės švente. Gausiai į mokyklos salę susirinko mokytojai, miestelio gyventojai, visi tie, kuriems artimas ir brangus šis kraštas, jo praeitis.
Juk tokiame nedideliame ir atokiame miestelyje naujos knygos pasirodymas – labai neeilinis įvykis. Juk ir knyga neįprasta. Joje Turmanto krašto istorija, šio krašto kelių kartų likimai džiaugsmai ir netektys.
Knygos autorės Giedrė Mičiūnienė ir Natalija Oginskienė papasakojo šios gražios šventės dalyviams apie savo kūrinį. Giedrei tai jau dešimtoji knyga, Natalijai antroji.
Mokyklos mokytojoms gimė idėja parašyti apie šį kraštą po susitikimų su šio krašto žmonėmis. Praėjusiais metais mokytojos Giedrė Mičiūnienė ir Natalija Oginskienė atsiliepė į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą dalyvauti akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Tada mokykloje buvo organizuota akcija „Surask seną nuotrauką“. Mokytojų tikslas buvo surasti tokias nuotraukas, kurios skatintų pilietiškumą, ugdytų lietuviškumą. Mokytojų akcijos tikslas buvo kuklus – surinkti tik 100 nuotraukų.
Turmanto pagrindinės mokyklos pedagogės dirbo su užsidegimu. Šios akcijos metu jos lankė šeimas, jose daug išgirdo pasakojimų, surado šūsnis nuotraukų. Iš kiekvienos trobos išsinešė šiltus ir skaudžius prisiminimus, jau sunkiai prisimenamus įvykius, žmonių džiaugsmą ir patirtas skriaudas. Mokytojos atskleidė niekam neišpasakotus įvykius, istorijas, žmonių likimus…
Akcija buvo baigta ir kraštotyrininkės galėjo atsipūsti. Tačiau to padaryti entuziastės jau nebegalėjo. Pedagogės, kraštotyrinės veiklos entuziastės šios akcijos metu išgirdo daug gyvenimo istorijų, sužinojo apie laimingus ir sulaužytus likimus. Šios istorijos ir nuotraukos sujaudino mokytojų širdis. Juk daugelio turmantiškių likimai ne tik sudėtingi, dramatiški, bet net tragiški. Surinkta medžiaga bylojo ir diktavo: tai būtina išsaugoti. Iškeliaus šie žmonės Anapilin ir kartu su jais nukeliaus užmarštin daug šio krašto istorijos puslapių. Iškeliaus negrįžtamai. O juk tai neįkainuojamas turtas, milžiniški lobiai, kurių niekur ir niekada daugiau neatrasi.
Svarbu buvo ir tai, kad apie Turmantą Lietuvos istorija ir istorikai mažai ką žino. Šio krašto praeitis visuomet buvo slepiama ir neviešinama. Čia buvo tikrai nearti dirvonai. Rašytinių šaltinių dėl įvairių priežasčių apie Turmantą yra nedaug. Mokytojos ėmė rinkti medžiagą toliau. Iš tikrųjų kraštas, jo žmonės įdomus. Kraštotyrininkės toliau lankė šeimas, dar išsamiau susipažino su šių žmonių gyvenimu, jų likimais. Turmanto istoriją teko rašyti po sakinį, pastraipą.
Knygoje neįkainuojama medžiaga. Šis mokytojų kūrinys atvertė ne vieną visiškai pamirštą Turmanto istorijos puslapį, vienaip ar kitaip paliesdama visas miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Kraštotyrininkės surinko medžiagą apie Turmanto įkūrimo ištakas, vėliau apie Turmanto geležinkelio stoties pradžią. Svarbią vietą knygoje užima turmantiškių gyvenimas Pirmojo pasaulinio karo metais, Turmanto krašto žmonių dalyvavimas Lietuvos kariuomenėje. Išsamiai aprašyti lenkų valdymo metai. Daug įdomios medžiagos pateikiama ir apie Antrojo pasaulinio karo metus, jaudinančius šio krašto žmonių likimus, trėmimus, pokario metus.
Leidinyje apie Turmantą ir jo žmones nepamiršti miesteliui svarbūs kertiniai dalykai, išsamiai apžvelgtos šiame krašte vyraujančios religijos. Nuo neatmenamų laikų Turmante buvo trijų konfesijų bendruomenės: Romos katalikų, sentikių ir žydų. Visos šios bendruomenės turėjo savo maldos namus, jose atlikdavo religines apeigas. Autorės knygoje išsamiai supažindina skaitytoją su kiekvienos religinės bendruomenės tradicijomis ir papročiais.
Nemažai dėmesio knygoje teko Turmanto krašto žmonių švietimui, pedagogams, žymiausiems mokiniams, žinomiems šio krašto gyventojams. . Besidomintys kultūros ir meno klausimais knygoje irgi suras daug informacijos. Čia daug meno saviveiklos entuziastų, meno kolektyvų nuotraukų.
Mokytojos kraštotyrininkės sukūrė savotišką paminklą Turmantui ir jo kraštui. Knyga stengiasi pasiekti kiekvieno skaitytojo protą ir širdį, kelia tikrą pasididžiavimo šiuo kraštu, ji kelia jaunimui meilę šiam kraštui, jo žmonėms ir istorijai. Knygoje išreikšta padėka ir pagarba tėvų, senelių ir prosenelių kartoms, nuoširdžiai dirbusiems ir atidavusiems savo darbą, išmintį, pomėgius, gyvenimus, kad išsaugotų kultūrą, tikėjimą, žmoniškumą ir istorinę atmintį.
Medžiagos rinkimo metu kraštotyrininkės aplankė 3 archyvus, aplankė 40 šeimų, surinko daugiau kaip 10000 nuotraukų, dokumentų. Knygoje – 271 nuotrauka, 72 įvairūs dokumentai.
Giedrė Mičiūnienė ir Natalija Oginskienė dėkojo tiems turmantiškiams, kurie padėjo išleisti šią knygą. Pateikė iš savo albumų išsaugotas nuotraukas, dalijosi prisiminimais apie jiems brangius žmones, kraštotyrininkėms davė daug naudingų patarimų.
Knygos pristatymo metu autorės pasidžiaugė, kad gražų atsiliepimą apie jų tyrimą atsiuntė profesorius, filosofijos mokslų daktaras Harold Kasimov, kilęs iš Turmanto ir vienintelis išlikęs žydas, šiuo metu gyvenantis JAV.
Parašė apie knygą atsiliepimą profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė Ona Voverienė „Sveikintina knygos autorių iniciatyva. Pirmą kartą mūsų kraštotyroje prabilta apie Turmanto istoriją. Ji įdomi miestelio laimėjimais ir gyventojų likimais, jų skausmu, kančia ir kasdieniniais išgyvenimais. Knygoje pateikiama išsami to meto lenkų valdomo Turmanto istorija“.
Šiltai naują knygą apie šį kraštą sutiko Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas dekanas Vydas Juškėnas, kuris parašė ir gražų atsiliepimą: „Zarasų r. Turmanto miestelis turi savo unikalią istoriją – tą matome Giedrės Mičiūnienės bei Natalijos Oginskienės surinktoje medžiagoje. Autorės, negailėdamos jėgų, atsakingai, su begaline kantrybe ir užsidegimu atveria Turmanto laiko klodus. Detaliai išdėstyta tikslinga informacija puikiai atskleidžia visuomeninį ir dvasinį tarpusavio santykį“.
Knygos pristatymo metu daug gražių žodžių knygos autorėms pasakė Turmanto pagrindinės mokyklos direktorė Nina Damackienė, rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, rajono Savivaldybės tarybos nariai Ignas Zavadskas, Rimantas Jurevičius, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius, Lietuvos lenkų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkė Teresa Narkevičienė, Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos klebonas Vidmantas Rudokas, Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos Dokumentų valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Asta Meškėnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto Dumbravos padėjėja Regina Račkauskienė ir kiti šventės dalyviai.
Meras Nikolajus Gusevas įteikė knygos autorėms Giedrei Mičiūnienei ir Natalijai Oginskienei padėkos raštus už aktyvią pilietišką, visuomeninę ir bendruomenišką veiklą.
Knygos pristatymo metu netruko daug gėlių, prisiminimų, muzikos ir nuoširdžių sveikinimų. Turmantiškiai, jų svečiai džiaugėsi darbu, kuriame išsaugota atmintis apie jų tėvus ir protėvius. Labai norėtųsi, kad kiekvienas turmantiškis surastų laiko, noro ją pavartyti ir perskaityti, kartu su autorėmis pagyventi praeitimi, apgalvoti krašto ateitį…
Petras Ivanovas
Nuotraukose: knygos „Turmantas“: dokumentai, žmonės, įvykiai“ pristatymo akimirkos.
Autoriaus nuotraukos
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.