BALTIJOS KELIAS TĘSIASI MŪSŲ VISŲ ŠIRDYSE…

„Bet varpas likimo nuaidi vėl
Ir jūra šiaušia bangas
Trys sesės iš miego kyla jau
Apginti savo garbės…“

Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) – apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS ne puolimo sutartis su slaptaisiais protokolais), dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines. Sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, pareikštas protestas dėl Slaptųjų protokolų ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino per Valmierą ir Viljandį yra apie 670 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

Lietuvos teritorijoje „Baltijos kelio“ manifestacijoje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425–510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius–Latvijos siena, o kiti – dar apie 300 tūkst. – dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė „Baltijos kelio“ atšakas. „Baltijos kelio“ akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto „grūstis“ ir buvo daugiausia lėktuvais išbarstyta gėlių. Šiai akcijai pasibaigus, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai. Pastatyta apie 50 kryžių, koplytstulpių, atidengta paminklinių akmenų ir kitų atminimo ženklų.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab. – 1990 m. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. Pasisakyme buvo išdėstyta „Baltijos kelio filosofija“: Baltijos kelias – parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybės atkūrimą. Baltijos kelias – nekelia pavojaus niekam. Baltijos kelias – užtikrina socialinę apsaugą, pilietines teises ir ekonominę pažangą visoms be išimties Baltijos tautoms. Baltijos kelias – demokratijos kelias. Baltijos kelias – tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę, brolybę, kuris eina bendros mūsų Baltijos jūros krantais. Baltijos kelias – Europos kelias. Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų Europoje išlaisvinimo kelias. Baltijos kelias – mūsų bendrų namų pastatymo kelias.

Rugpjūčio 23 d. iškilmingas Baltijos kelio 30-mečio minėjimas vyko ir Dusetose, Mažojoje Kultūros sostinėje. Minėjimas prasidėjo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui paaukojus mišias už Tėvynę Lietuvą, tautiškais rūbais pasipuošusių, patriotines dainas dainuojančių žmonių eisena atžygiavo į Dusetų Nepriklausomybės aikštę. Jos centre buvo uždegtos žvakelės, sustatytos į širdies formos ratą, kurį juosė balti kardeliai – Baltijos kelio simbolinės gėlės. Šią originalią kompoziciją paruošė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos darbuotojos – kultūros projektų vadovė Ieva Špūrienė ir kultūrinių renginių organizatorė Margarita Simokaitytė.

Minėjimą pradėjęs Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys pasveikino visus susirinkusius žmones ir priminė Baltijos kelio reikšmingiausius momentus. Jis taip pat perdavė linkėjimus nuo Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo ir administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, kurie Dusetose buvo apsilankę važiuodami į Baltijos kelio 30-ųjų metinių minėjimą „Vienybės banga“. Seniūnas padėkojo Gruzijos (Sakartvelo) dienos organizatoriams Linai ir Gintautui Kažemėkams. Nuo pat ryto Dusetose vyko įvairūs Sakartvelo dienos renginiai – aitvarų gamyba ir kėlimas į orą, Ramunės Kerdokaitės-Vlasenkienės fotografijų darbų parodos „Sakartvelas vynuogės kekėje“ atidarymas, šios šalies filmų peržiūra, gruzinų vyrų choro „Iberi“ koncertas. Paminėti renginiai – dalis kultūrinių projektų, kuriuos šiais metais Dusetose, Mažojoje Kultūros sostinėje, vykdė Dusetų kultūros fondo įkūrėjai L. ir G. Kažemėkai bei Indrė Klimkaitė ir kurie sulaukė didelio dusetiškių bei miesto svečių susidomėjimo ir palaikymo. Sakartvelo diena prasmingai susijungė su Baltijos keliu – saulėtame danguje plevenančios milžiniškos Lietuvos ir Sakartvelo vėliavos simboliškai priminė apie sovietinei imperijai priklausiusių šalių išsivadavimo kovas.

Dusetų Nepriklausomybės aikštėje trispalvę iškėlė Irena Sakalauskienė, kuri kartu su vyru Benjaminu taip pat dalyvavo Baltijos kelyje. Sugiedojus Tautišką giesmę, į susirinkusius kreipėsi klebonas kan. S. Krumpliauskas. Jis didvyriais pavadino tuos Baltijos kelio dalyvius, kurių ryžtas ir entuziazmas padėjo trims Baltijos valstybėms susigrąžinti laisvę. Klebonas prisiminė anų dienų įvykius ir maldas, ryškiai įsirėžusius atmintin, džiaugėsi žmonių susiklausymu ir vienybe, kas apsaugojo nuo įvairių provokacijų. „Dievo ranka vedė mus!“ – baigė savo kalbą gerb. klebonas.

Tarp susirinkusių žmonių buvo nemažai Baltijos kelio dalyvių, vienas iš jų – Juozas Vainius – pasidalino savo prisiminimais. Ji dirbo tuometinėje Kelių inspekcijoje ir lydėjo automobilių kolonas, judančias link Ukmergės. Zarasų rajono koloną sudarė apie 40 autobusų ir keliasdešimt lengvųjų automobilių. Didžiausia spūstis buvo susidariusi Utenoje, tačiau pavyko ją įveikti ir nepavėluoti į zarasiškiams skirtą kelio ruožą Ukmergės kelyje.

Renginio vedėja Laima Gorpinič jautriais žodžiais kreipėsi į minėjimo dalyvius: „Būkit pasveikinti visi, mielieji, susirinkę tokią gražią dieną švęsti šios tikrai neeilinės progos! Prieš tris dešimtmečius Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusiai gyvai žmonių grandinei pabaigos nėra – Baltijos kelias tęsiasi mūsų visų širdyse…“ ir pakvietė kartu padainuoti, juk Baltijos kelias – tai ir dainuojanti revoliucija. Kartu su visais dainavo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos liaudies kapela ( vad. Sigita Gudonienė). Nuoširdžiai skambėjo dainos, žmonės tiesė vieni kitiems rankas ir vėl, kaip prieš 30 metų gyvojoje grandinėje, visus apjungė dvasios bendrystė ir suvokimas, kad mūsų jėga – vienybėje.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės, Alvydo Stausko, Aivaro Troščenkos