KALĖDINIO VAINIKO GAMYBA

Liko, šiek tiek daugiau nei dvi savaitės iki Advento (katalikai Advento pradžia laiko lapkričio 30-ą dieną – Šv. Andrėjaus dieną) – ramybės ir susikaupimo laikotarpio. Krikščionybėje tai metas žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir ruošiasi joms.

Jau nuo seno žmonės Advento negalėjo įsivaizduoti be vainiko su 4 ar 5 žvakėmis. Ir šiandien vainikas yra neatsiejamas ikikalėdinio laikotarpio atributas. Todėl norėdami, kad Jūsų namuose Kalėdų laukimo dvasia užgimtų nuo pat Advento pradžios, kviečiame į 2019 11 30 įvyksiančią edukaciją – ECO – kalėdinio vainiko gamyba.

EDUKACIJOJE NUMATYTA PRIIMTI 30 ŽMONIŲ. SKUBĖKITE REGISTRUOTIS.

Jei iš karto registruositės į visas 3 edukacijas KAINA – 5 €;
Dalyvavimas tik vienoje edukacijoje – 3 €.
Registruokitės tel. +370 678 65085 arba el. paštu kristina.ivanovaite@sartaigrazute.am.lt
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/619815585218215/

Per Šv. Andrėjų Gražutės regioninio parko Lankytojų centre (Laisvoji aikštė 14, Salakas) padedant Salako bendruomenei „Sakalas“ kursime vieną iš seniausių pasaulyje floristinių – kalėdinių kompozicijų. Šiai naudosime tik gamtos padovanotas gėrybes (šakeles, kankorėžius, kaštonus ir kt.) bei antrines žaliavas. Labai prašome su savimi turėti gerą nuotaiką ir 3 VIOLETINES, 1 BALTĄ IR 1 ROŽINĘ ŽVAKĘ. Visomis kitomis medžiagomis ir priemonėmis aprūpinsime.

Edukacijos metu prieš pat praktinius užsiėmimus susipažinsime su Advento vainiko atsiradimo istorija ir paplitimu, simbolika, medžiagomis, spalvomis, išsiaiškinsime 5 vainiko žvakių prasmę.

Na, o tiems kuriems nepavyks atvykti ar nespėsite užsiregistruoti PASAKOJAME…

Dar senovės Romoje žmonės dekoratyvinius vainikus laikė pergalės ir šventimo simboliu.

Tobulai apvali rato forma nuo seno buvo siejama su laiko tėkme, amžinybe, su šviesogrąžos simboliu saule.

Vainikas tai rato ir žalio medžio jungtis.
Advento vainikas yra germaniškos kilmės. Jo pradžia nėra labai aiški. Etnografai tvirtina, kad germanų gentys trumpiausiomis metų dienomis nuimdavo nuo vežimo ratus ir ant jų įtaisydavo žibintus, taip skatindamos metų ratą apsisukti šviesos link.

Žalumynų vainiko su žvakėmis, kurios uždegamos Advento laikui švęsti idėja, atrodo, priklauso vokiečių liuteronų pastoriui Johanui Heinrichui Wichernui. Jis dirbo su miestų vargšais ir įsteigė mokyklą neturtingiems vaikams. Advento metu vaikai vis klausdavo, ar jau atėjo Kalėdos. Pastorius ant vežimo rato pritvirtino vainiką, o jame įtvirtino 19 mažų raudonų žvakučių ir 4 dideles baltas.

Kiekvieną Advento dieną būdavo uždegama po raudoną žvakelę, o sekmadieniais – baltą. Kalėdos ateidavo, kai būdavo uždegama paskutinė žvakė. Paprotys netruko išplisti protestantų bažnyčiose, bet buvo atsisakyta mažų žvakelių ir paliktos tik didžiosios, žyminčios 4 Advento savaites. Kartais vainike tvirtinamos 4 žvakės, o jo centre dar viena (penktoji – balta žvakė reiškia žmonijos laukiamą, jau atėjusį ir vis ateinantį Jėzų Kristų). Keturios vainiko žvakės uždegamos per Advento sekmadienius, o vidurinioji – per Pirmąją Šv. Kalėdų dieną.

Krikščioniška vainiko simbolika…
Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį.

Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas, Dievo ištikimybės pažadams ženklas. Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi iš laikyti savo apskritimo formą ir netapti kokia nors gėlių su keturiomis žvakėmis kompozicija.

Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Žalios šakos taip pat primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jį žmonės sutiko su žaliuojančiomis šakomis rankose kaip Karalių ir Išganytoją. Vainikas puošiamas raudonomis arba violetinėmis juostomis: raudona arba rožinė spalva yra Jėzaus, tapusio žmogumi, meilės simbolis, violetinė – atgailos ir pasiruošimo Jo atėjimui ženklas.

Adventinio vainiko žvakių simbolika…
Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Žvakės yra 5 spalvų: trys violetinės, viena rožinė ir viena balta. Violetinės išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui. Paskutinioji – balta žvakė – uždegama per Kalėdas. Ji reiškia žmonijos laukiamą jau atėjusį ir vis ateinantį Jėzų Kristų.
Pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties žvake,
Antroji – Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvake,
Trečioji – Piemenų arba džiaugsmo žvake,
Ketvirtoji – Angelų arba meilės žvake,
Penktoji – Jėzaus Kristaus švente.

Advento vainikai gaminami iš visžalių augalų: amalų, bugienių, gebenės. Tikėta, kad visžaliai augalai turi stebuklingų galių ir apsaugo nuo piktųjų dvasių, bei suteikia amžinąją laimę. Tokius vainikus dovanodavo vieni kitiems. Simbolikoje ratas – saulės simbolis, o jo dalijimas į 4 dalis suteikia judėjimo pojūtį ir simbolizuoja metų laikus : pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. Advento laikotarpiu puošyboje reikia vengti ryškių spalvų. Turi vyrauti ramybė, susikaupimas.

Visų parinktų vainikui augalų viršūnėlės turėtų „keliauti” pagal laikrodžio rodyklę, nes tai simbolizuoja gyvenimą, einantį ratu be pradžios ir pabaigos.

Adventiniai vainikai gali būti dedami ant stalo, kabinami ant durų, po šviestuvu.

Kabinami ant durų vainikai reiškia svetingumą. Vainikas simbolizuoja gerumą. Pamatę jį ant durų, svečiai žino, kad yra laukiami ir bus šiltai priimti.