KAIP VISKAS ATSIRADO IŠ „NIEKO“

Neseniai įvykę LR Seimo rinkimai aiškiai parodė, kad Lietuvai ūsuotų bebrų valdymo gana – žmonėms reikia laisvės ir dialogo. Matant kasdien blogėjančią Zarasų rajono savivaldybės administracijos situaciją, norisi paklausti: ,,Gal ūsuotų bebrų gana ir Zarasams?“

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius rajono laikraštyje „Zarasų kraštas“ 2020 m. spalio 13 d. Nr.80 (10053) išspausdino straipsnį „Dėkoju pozityviai nusiteikusiems darbuotojams“. Straipsnio pradžioje lengvai leidžiama suprasti, jog vaizdingas palyginimas „kai galvoje tuštuma, o sieloje – „bardakas“ yra būtent apie tarybos nares – Aureliją Trimonytę ir Ingridą Tatarūnę. Administracijos direktorius, reaguodamas į jam viešai išsakytą kritiką, atkerta, jog „tokius metodus naudoja žmonės, kurie gyvenime nėra nuveikę nieko reikšmingo ir, manau, nenuveiks“ (B. Sakalausko straipsnio citata). Suprask – kritikuoti direktoriaus negalima.

Jei administracijos direktorius, kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės Tarybai, atskaitingas savivaldybės Tarybai ir merui, gali viešai tarybos nariams taip „atkirsti“, tai nesunkiai galima numanyti, kaip vadovas komunikuoja su savo pavaldiniais darbinėje aplinkoje.

Apie nieką

Pasinaudosime proga ir tiesiog tuo „nieku“ pasidžiaugsime viešai:

Aš, Ingrida, daugiau kaip dešimtmetį vadovavau rajono Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriui – inicijavau ir suplanavau didžiąją dalį Zarasų projektų, kuriuos kartu su kolegomis iš kitų skyrių parengėme ir įgyvendinome (Zaraso pakrantė, Zarasaičio paplūdimys, Apžvalgos ratas, Didžiosios salos paplūdimys ir kt.), kurie įtakojo Zarasų miesto ir rajono žinomumą Lietuvoje ir net kaimyninėje Latvijoje.

Vienas iš jų – 2011 m. atidarytas Apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys, pelnęs ne vieną tarptautinį ir šalies apdovanojimą už išskirtinumą, kuris tapo naujuoju miesto ženklu, ,,vizitine kortele“. Projektuojant Apžvalgos ratą, kartu šalia buvo suprojektuotos ir konferencijos centro patalpos, tačiau tuo metu, neatsiradus privataus investuotojo, projektas liko neįgyvendintas. Netiesa, kad tam buvo išleista 30 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų (kaip savo straipsnyje rašo B.Sakalauskas). Tai bendradarbiavimo abipus sienos projektas, finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto koncepcija aktuali iki šiol, ir, tikiuosi, atnaujinus dokumentus, ateityje bus įgyvendinta.

Šiandien daugiau dirbtu Dusetų kraštui, kuriame gyvenu – su bendraminčiais įkūrėme Dusetų bendruomenę, atnaujinome Dusetų vaikų dienos centro veiklą, artimiausiu metu įrengsime Dusetų bendruomenės centrą, atnaujinsime 5 viešąsias erdves, perdažysime 10 namų Dusetų Vytauto ir K.Būgos gatvėse. Mes patys galim sukurti viską, apie ką svajojam.

Aš, Aurelija, beveik 10 pastarųjų metų Zarasuose dirbau su jaunimu Zarasų „Apskritame stale“. Tai ne darbas nuo 8 iki 17 val., tai darbas savo laisvalaikiu – visuomeniniais pagrindais. Panašiai taip, kaip veikia bendruomenės – iš gražios idėjos. Jau ketverius metus aktyviai ir, manau, sėkmingai inicijuoju Atiduotuvės akcijas Zarasuose, trejus metus iš eilės inicijuoju Šaltupės bendruomenės renginį „Ant kalno“, kuris šiais metais pavadintas Šaltupės pikniku.

Neseniai mano iniciatyva įkurta ir aktyviai pradėjusi veikti grupė „Zarasų bardakas“ (Facebook paskyroje) yra keliasdešimt kartų veiksmingesnė ir aktyvesnė, nei rajono Savivaldybės administracijos valdomas portalas „Tvarkau Zarasus“ (kuriuo, beje, administracijos direktorius viešame straipsnyje bandė puikuotis). „Tvarkau Zarasus“ portalo idėja išties yra puiki, ją inicijavo buvęs administracijos direktorius Ramūnas Keršys ir vadovaujant jam – portalas sėkmingai veikė, tačiau dabartinis direktorius šį portalą „nužudė“ pats. Socialiniame tinkle Facebook veikianti grupė „Zarasų bardakas“ turi 1,7 tūkst. narių ir yra skirta tam, kad visi, matydami netvarką, neūkiškumą tai viešintų ir taip padėtų atsakingiems asmenims greičiau sutvarkyti tą „bardaką“. Nuoširdžiai dėkoju visiems specialistams, kurie operatyviai reaguoja į „Zarasų bardako“ grupės narių pastebėtą netvarką ir imasi veiksmų jai tvarkyti.

Tai, ką paminėjome, yra dalis mūsų vykdomų veiklų, neturime tikslo pateikti visų savo veiklų sąrašo. Neabejojame, jog žmonės puikiai patys mato, kas ką veikia ir visiškai nebūtina puikuotis kiekviename rajono laikraščio „Zarasų kraštas“ numeryje.

Pastato vaiduoklio intriga

Prieš gerus metus Turto bankas viešai paskelbė viešą konkursą (aukcioną) dėl dalies D.Bukonto 16 Zarasuose patalpų įsigijimo (pastatas praėjusio amžiaus statybos, reikalaujantis nemažų investicijų). Aš, Aurelija, investavau savo asmenines lėšas, įsigijau dalį pastato ir džiaugiuosi savo pasirinkimu investuoti Zarasuose. Noriu sutvarkyti bei įveiklinti centrinėje miesto dalyje esantį pastatą – vaiduoklį. Po ilgo laiko tylos savivaldybei priklausančio turto tema, administracijos direktorius ėmėsi spręsti netinkamai valdomo turto klausimus ir tuo išties reikia pasidžiaugti, nes visame rajone stovintys sandėliukai, garažiukai ir nenaudojami pastatai buvo pasiūlyti įsigyti naujiems savininkams. Šį pavasarį taryboje buvo priimtas eilinis sprendimas dėl savivaldybei nereikalingo turto pardavimo aukciono būdu. Vienas iš parduodamų objektų – dalis D.Bukonto 16 pastato (kurio bendrasavininkė yra ir Aurelija). Nusišalinau nuo balsavimo. Deja, jokio direktoriaus įžvelgiamo kriminalo ar intrigos šioje istorijoje nėra.

Tiesa, ilgus metus savivaldybei priklausančiose D.Bukonto 16 pastato dalies patalpose veiklą periodiškai vykdo bitininkų draugija. Pastate nėra nei vandens, nei nuotekų, o šildymas įmanomas tik senomis krosnimis. Savivaldybė tikrai turi daug nekilnojamo turto, todėl siūlyčiau gerbti bitininkų draugijos bendruomenę ir pasiūlyti jiems tinkamas, orias patalpas.

Geras planas – pusė darbo. Mums neramu

Beveik visi Zarasų miesto veidą pakeitę projektai, net ir tie, kurie šiandien dar tik baigiami įgyvendinti, buvo suplanuoti 2013 m., kai meru buvo A.Abramavičius, o Investicijų ir plėtros skyriui vadovavau aš, Ingrida. 2014–2021 m. Zarasų rajono strategiją beveik metus laiko kūrėme užsidegę Zarasų kraštą vystyti kaip atvirą iniciatyvoms ir kūrybai, o strategijos planavimo procese dalyvavo atskirų sričių specialistai, kurie negailėdami laiko ir jėgų dirbo komandoje.

Šiandien Zarasų rajono 2014–2021 m. strategija baigiasi ir galime vertinti rezultatus. Nepaisant to, kad didžioji dalis statybų baigtos, šlubuoja projektų įveiklinimas, pastatai stovi tušti (pvz.: Salos mažoji estrada, Antazavės dvaras). Žinoma, dabar galima viską nurašyti COVID-19, bet esmės tai nekeičia. Biudžetinės įstaigos su primestomis funkcijom tik imituos veiklą, nes tam, kad kurtų, žmonės turi būti laisvi.

2021 m. Zarasų rajono savivaldybės administracija turės sukurti ir patvirtinti naują viso Zarasų rajono strategiją 7 metams. Jei norime, kad Zarasai kiltų iš skurdo statistikos dugno, privalome parengti rimtą strategiją ateinančiam laikotarpiui.

Mums neramu, nes išsivaikščiojusi administracijos komanda siunčia tik vieną signalą – S.O.S. ! Vietoj to, kad burtų bendram darbui, savivaldybės vadovai šiandien planuoja skirtingas funkcijas atliekančių skyrių jungimą, taip galimai siekdami pašalinti nepageidaujamus skyrių vedėjus.

Gerbiami tarybos nariai, kada pagaliau atsibusime ir suprasime, kad ūsuoti bebrai, galintys pagal savo interesus pakreipti net upės vagą, nėra pajėgūs kurti Zarasų krašto ateitį? Ar dar ilgai lauksime, kol pasieksime dugną? Ar visgi sugebėsime pasakyti – „Viso gero, Benjaminai, jau gana!“.

Mes, „Kurk Zarasams“ atstovės, esame nepartinės tarybos narės, kurioms rūpi Zarasų praeitis, šiandiena ir ateitis. Šiandien galime nedaug – tik garsiai pasakyti tiesą. Mums ir mūsų giminaičiams nereikia postų savivaldybėje, mums nereikia darbo savivaldybės įstaigose. Mums reikia, kad galėtume didžiuotis Zarasais!

Aurelija Trimonytė, Ingrida Tatarūnė

Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės,

„Kurk Zarasams“ komiteto atstovės