„Spalio 15-ąją, prasidedant medžioklės su varovais sezonui, norėtųsi paneigti nuomonę, kad medžioklė tėra pramoga. Iš tikrųjų medžioklė – viena seniausių pasaulyje žmogaus veiklos rūšių, turinti gilias tradicijas, todėl tikrieji medžiotojai turi daug specifinių šios srities žinių ir niekada nepamiršta medžioklės etikos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Būtent dėl to, aiškina aplinkosaugininkas, tapti medžiotoju nėra taip paprasta. Pirmiausia, vien norint būti įtrauktam į egzaminų dalyvių sąrašus, reikia atlikti stažuotę medžiotojų klube ar būrelyje, baigti medžiotojų kursus arba turėti biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą.
„Kursai būtini, nes medžiotojas turi gerai pažinti gamtą, gyvūnų biologiją, elgseną ir kt. Į programą įtraukta medžioklė, biotechnija, aplinkosauga, medžioklės technologija, trofėjai, praktiniai medžiojimo įgūdžiai ir kt. Ypač svarbios saugaus elgesio taisyklės ir pirmoji medicininė pagalba“, – vardija K. Motiekaitis.
Nors sovietmetis medžioklės tradicijas beveik išnaikino, dabar medžioklės istorija įtraukta ir į egzaminų programą, taigi medžiotojai turi būti susipažinę su medžioklės reikšme tiek pirmykštėje žmonių bendruomenėje, tiek šiuolaikinėje visuomenėje.
Daugelis medžiotojų būrelių turi savo vėliavą, garbės kodeksą, specialią aprangą. Medžioklės rago garsu skelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Tiems, kuriems pavyksta nukauti žvėrį, medžioklės vadovas sveikindamas už kepurės užkiša eglės šakelę. Be to, medžioklei pasibaigus pirmiausia pagerbiami sumedžioti žvėrys.
Pasak K. Motiekaičio, norėdami pakeisti neigiamas nuostatas, ir patys medžiotojai daug dirba, tarkim, vietos bendruomenėms organizuojamos šventės, per kurias medžiotojai vaišina žvėrienos patiekalais, pristato savo tradicijas, aptaria visiems aktualias problemas. Be to, dauguma medžiotojų prisipažįsta, kad jų tikslas nėra būtinai sumedžioti – lygiai taip pat svarbu tiesiog pabūti gamtoje.
„Tikriesiems medžiotojams ypač svarbi ir medžioklės etika, ir humaniškumas. Įdomu tai, kad patys medžiotojai niekada nesako „nušoviau“ – iš pagarbos žvėriui sakoma „sumedžiojau“ arba „nukoviau“, – priduria Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Idealus požiūris – kai gamtą saugo ir inspektorius, ir medžiotojas
„Aplinkos apsaugos departamentas – kontrolę vykdanti institucija, taigi medžioklės kontrolė yra nuolatinė. Inspektoriai ją vykdo ir kasdieniame darbe per reidus, ir per akcijas, kurios vykdomos per briedžių ir elnių rują ir medžioklės su varovais laikotarpiu. Kadangi gyvūnija – valstybės nuosavybė, dėmesys šiai sričiai būtinas, tad viešiname ir pažeidimus, ir gerąją informaciją“, – sako K. Motiekaitis.
Be abejo, priduria aplinkosaugininkas, kai medžioklės pažeidimas nešiurkštus, pūsti burbulo nereikia, bet visuomenei turi būti pateikiama informacija apie atliktus patikrinimus, jų rezultatus, pažeidėjams pritaikytas poveikio priemones: „Viešindami pažeidimus norime paveikti kitus asmenis, kad jie darytų išvadas ir šių klaidų nekartotų. Neketiname formuoti bendro neigiamo medžiotojų bendruomenės vertinimo ar ją juodinti.“
Kartu K. Motiekaitis įsitikinęs, kad požiūris į pažeidimus dabar labai pasikeitęs: patys medžiotojai aplinkosaugininkams praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu, auga ir nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms.
„Anksčiau, ypač išvedus sovietų kariuomenę, daug pažeidimų būdavo padaroma nelegaliais ginklais, tad valstybė siūlė nelegaliai laikomus ginklus priduoti ir išvengti atsakomybės arba juos legalizuoti. Taigi dabar medžioklės pažeidimų, padarytų neteisėtais ginklais, liko labai mažai. Be to, būtina paminėti, kad tikrieji medžiotojai, žinodami, kokias kančias gyvūnai sukelia kilpos ir spąstai, tokio žvėrių gaudymo būdo netoleruoja“, – pabrėžia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Jo nuomone, ne mažiau svarbus lygiavertis inspektoriaus ir medžiotojo santykis: „Vyraujanti nuostata, kad medžiotojas tik vykdo medžioklės reikalavimus, o inspektorius tik kontroliuoja ir baudžia, nėra teisinga. Abu saugome išteklius – toks turėtų būti požiūris.“
Pirma, sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas, medžiotojai bet ko ir bet kaip nemedžioja: yra Medžioklės taisyklių reikalavimai, yra terminai. Medžiojami selekciniai, netinkami reprodukcijai gyvūnai, bet ne perspektyvūs. Bet kokių įrankių irgi negalima naudoti, medžiojama tik tokiais, kad žvėris po medžiotojo šūvio nesikankintų.
Pasak K. Motiekaičio, natūralu, kad inspektorius daugiau saugo gamtą per teisės aktų priežiūrą, taigi jei yra pažeidimas – fiksuoja. Bet pareigūnas taip pat turėtų dirbti kryptingai: planuoti ir modeliuoti situacijas, apgalvoti, kur galima nustatyti pažeidimą, kaip išnaudoti informaciją, kad pažeidėjas neišsisuktų. Negerai, jei einama tikrinti medžiotojų bet kada, bet kur, bet kaip tiesiog tikintis, kad galbūt kažkurie taisyklių reikalavimai bus pažeisti.
Kaip pastebi Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas, pagarbus abipusis aplinkosaugininkų ir medžiotojų bendravimas būtų idealus variantas: „Būtent medžiotojai inspektoriams šioje srityje gali padėti labiausiai. Juk medžiotojai daug laiko praleidžia savo medžioklės plotuose, tad ir informacijos apie neteisėtą medžioklę, brakonierius turi labai daug.“
Medžiotojai brakonieriams nepakantūs
Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas priduria, kad, be paminėto taisyklių laikymosi, baltojo bado laikotarpiu medžiotojai irgi padeda gyvūnams išveždami į miškus papildomų pašarų, nuvalo sniegą nuo žemės paviršiaus, kad stirnos galėtų atsigulti ir negautų plaučių uždegimo, tikrina, ar šalia šėryklų nėra brakonierių paspęstų kilpų. Jei gyvūnų daroma žala skundžiasi ūkininkai, medžiotojai dažnai irgi jiems padeda.
„Dauguma medžiotojų nuoširdžiai bendradarbiauja su mūsų inspektoriais, padeda išaiškinti šiurkščius pažeidimus, – teigia A. Gajauskas. – Kita vertus, visi žino, kad šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina, o visokių žmonių pasitaiko ne tik tarp medžiotojų.“
„Nenoriu sutikti su kai kurių visuomeninių organizacijų teiginiu, kad departamentas nusiteikęs prieš medžiotojus ir jie vertinami kaip brakonieriai. Taip nėra. Mes atviri bendravimui su visomis medžiotojų organizacijomis, rengiame susitikimus, aptariame teisės aktų pasikeitimus, atsakome į medžiotojų klausimus. Bendrą kalbą randam ir rasim“, – įsitikinęs A. Gajauskas.
Kad medžiotojai ir aplinkosaugininkai bendradarbiauja, patvirtina ir Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
„Pavyzdys – medžiotojai mums praneša vaizdo kameromis užfiksavę įtartinus asmenis. Vienas Jonavos rajono klubas, kurio pirmininkas labai aktyvus, šiais metais užfiksavo asmenį su nelegaliu šautuvu. Asmuo buvo nufilmuotas, atpažintas, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, o mes pradėjome administracinę teiseną. Taigi medžiotojai tikrai nepakantūs brakonieriams“, – teigia D. Jurevičius.
Be to, atkreipia dėmesį Kauno GGAI viršininkas, jei asmuo turi teisę medžioti, tai dar nereiškia, kad jis gali legaliai medžioti bet kuriame medžioklės ploto vienete: „Asmuo, turintis medžiotojo bilietą, negali medžioti kur nori Lietuvoje. Todėl galima išskirti dvi grupes. Vieni medžiotojai tai daro tvarkingai, o kiti (netgi klubų nariai) iš medžioklės daro biznį, tai yra medžioja aplink savo gyvenamąsias vietas ir iš sumedžiotų gyvūnų mėsos gamina produkciją.“
Taip pat, priduria D. Jurevičius, medžiotojų nepakantumą šiurkštiems pažeidimams patvirtina ir sankcijos, taikomos pačiuose medžiotojų būreliuose. Jei nutinka, kad klubo narys neįsirašo į medžioklės lapą ir sumedžiotą gyvūną nuslepia, jis iš būrelio šalinamas. Jei pažeidimas nešiurkštus, taikomos kitos bausmės, tarkim, medžiotojas pusmetį negauna medžioklės lapo.
Pasak Kauno GGAI viršininko, klubuose, kur gera tvarka ir sveikas požiūris į medžioklę, visi prasižengėliai tikrai sulaukia atitinkamos reakcijos. Pavyzdžiui, medžiotojams patrauklūs raguoti elninių žvėrių patinai, tad kai kurie klubai pažeidėjams draudžia vieną sezoną medžioti tokius žvėris.
„Mes bendradarbiaujame. Neteisinga nuomonė, kad mes dirbame sau, medžiotojai sau. O Kadangi Medžioklės įstatymas įpareigoja medžiotojus ir saugoti savo plotus, nepakantumas neteisėtai medžioklei didėja“, – pabrėžia D. Jurevičius.
Svarbiausios medžioklės su varovais taisyklės
Per medžioklę su varovais medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose ar kitose vietose, kur gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas.
Medžioklė su varovais leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių.
Prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančius medžiotojus. Taip pat reikia patikrinti visų medžiotojų bilietus – ar nepasibaigęs jų galiojimas. Dar kartą primenama, kokie žvėrys bus medžiojami, kiek bus varymų.
Medžioklės vadovas turi užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes ar galvos apdangalus. Priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus.
Esant nepalankioms oro sąlygoms, kai prastas matomumas, atsiradus žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui, medžioklė privalo būti sustabdyta.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas. Atsakingai medžiojant reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų populiacija. Tarkim, jei nebūtų reguliuojamas briedžių ar elnių skaičius, šie žvėrys padarytų daug didesnę žalą miškams, ypač jaunuolynams. Tačiau reikia žinoti, kad medžiojami tik selekciniai arba pasiekę trofėjinę brandą patinai, o perspektyvūs žvėrys neliečiami.
Būtina nepamiršti, kad Lietuvoje yra invazinių gyvūnų rūšių, išstumiančių vietines. Pavyzdžiui, kanadinė audinė beveik sunaikino europinės audinės populiaciją. Todėl mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras leidžiama medžioti visus metus.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad ir toliau vyks aktyvi medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolė. Pareigūnai, vykdydami reidus, tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles, stabdys, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėkoja visiems už pagalbą ir prašo apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti telefonu 112 arba tiesiai AAD Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu (8 5) 273 2995.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.