APGYVENDINIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAI, NEPAMIRŠKITE LEGIONELIOZĖS PROFILAKTIKOS

0
13
legio

Šiltėjant orams bei laisvėjant karantinui, daugelis poilsiautojų renkasi laiką praleisti kaimo turizmo sodybose ar viešbučiuose. Apgyvendinimo paslaugų teikėjams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Zarasų skyriaus specialistai primena, kad jei vandens sistemos ir įrenginiai pradedami naudoti po ilgos pertraukos,  išauga rizika užsikrėsti legionelioze.

Kas yra legioneliozė arba legionierių liga?

Legioneliozė yra ūminė pneumonija (plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis legioneliozės periodas – 2-10 dienų, retais atvejais iki 3 savaičių. Liga dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas. Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie 50 proc. būna sąmonės sutrikimų. Imlumas legioneliozei nėra vienodas. Kokia nors liga jau sergantiems, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionelioze yra didesnis. 5-10 proc. susirgusiųjų miršta.

Diagnozė dažnai nustatoma po to, kai poilsiautojas grįžta namo. Diagnozė patvirtinama atlikus specifinius laboratorinius tyrimus.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Žmogus legionelioze dažniausiai užsikrečia įkvėpdamas Legionella bakterijomis užkrėstų aerozolių. Šios bakterijos gyvena ir dauginasi vandenyje esant palankioms sąlygoms, pvz., įrengtų vandens sistemų 20–50°C temperatūros stovinčiame vandenyje. Aerozoliai su Legionella bakterijomis gali susidaryti atsukus čiaupą ar dušą, iš sūkurinėse voniose susidarančių vandens burbulų arba tam tikrose oro kondicionavimo sistemose ir kt.

Kokios yra rizikos zonos apgyvendinimo įstaigoje?

Legioneliozės rizikos zonos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose, t.y. vietos, kuriose gali susidaryti Legionella bakterijomis užkrėstų aerozolių, pvz.:

  • dušai ir čiaupai;
  • hidromasažinės ar sūkurinės vonios;
  • aušinimo bokštai ir oro kondicionavimui naudojami garavimo kondensatoriai;
  • dekoratyviniai fontanai, ypač uždarose patalpose;
  • drėkinamos maisto vitrinos ir kiti dulksnos įrenginiai;
  • augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos.

Kur Legionella bakterijos gali išgyventi ir daugintis?

  • 20–50°C temperatūros vandenyje;
  • karšto ir šalto vandens rezervuaruose ar cisternose;
  • vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (be kita ko, neapgyvendintuose kambariuose);
  • dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių;
  • ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų;
  • vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose;
  • vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse.

Šios sąlygos skatina Legionella bakterijų dauginimąsi ir lemia didesnę riziką svečiams ir darbuotojams užsikrėsti.

Ko apgyvendinimo paslaugos teikėjas turi imtis, kad svečiai neužsikrėstų legionelioze?

Viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų savininkams rekomenduojama:

  • paskirti už Legionella bakterijų kontrolę atsakingą asmenį;
  • užtikrinti, kad paskirtasis asmuo būtų pakankamai kvalifikuotas bei patyręs, kad galėtų kompetentingai vykdyti atitinkamas užduotis, taip pat, kad kiti darbuotojai būtų tinkamai kvalifikuoti ir suvoktų, koks svarbus jų vaidmuo užtikrinant Legionella bakterijų kontrolę;
  • užtikrinti, kad karštas vanduo visada būtų karštas ir cirkuliuotų – vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60°C (per daug karštas, kad ranką jame būtų galima laikyti daugiau nei kelias sekundes);
  • užtikrinti, kad šaltas vanduo visada būtų šaltas. Turėtų būti užtikrinta, kad visoje sistemoje vandens temperatūra būtų žemesnė nei 20°C (tai gali būti neįmanoma, kai aplinkos temperatūra yra aukšta, tačiau reikėtų dėti visas pastangas, kad į patalpas patenkantis ir talpyklose esantis vanduo išliktų kuo šaltesnis);
  • bent kartą per savaitę, jei kambariai yra neapgyvendinti, ir visada prieš atvykstant svečiams kelioms minutėms atsukti visus čiaupus ir dušus svečių kambariuose ir kitose zonose ir leisti vandeniui tekėti (iki tol, kol pasiekiama aukščiau nurodyta temperatūra);
  • užtikrinti, kad dušo galvutės ir čiaupai būtų švarūs ir be nuosėdų;
  • reguliariai, bent dukart per metus, išvalyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose;
  • kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus (kaloriferius);
  • po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo;
  • bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus;
  • kas mėnesį patikrinti vandens talpyklas, aušinimo bokštus ir prieinamus vamzdžius. Užtikrinti, kad visos dangos būtų nepažeistos ir gerai pritvirtintos;
  • bent kartą per metus patikrinti šalto vandens rezervuarų vidų ir, aptikus nuosėdų ar kitokių nešvarumų, juos dezinfekuoti panaudojant 50 mg/l chloro tirpalą ir išvalyti;
  • užtikrinti, kad atlikus sistemos pakeitimus arba sumontavus naujus įrengimus neliktų vamzdžių, kuriuose vandens srautas būtų nepastovus arba jo apskritai nebūtų, ir po bet kokių atliktų darbų sistemą dezinfekuoti;
  • Visos atliktos legioneliozės kontrolės priemonės yra registruojamos, o registracijos dokumentai yra saugomi apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje.

Taip pat primename, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. Jeigu paslaugos teikiamos tik tam tikru metų laiku, tyrimas atliekamas prieš apgyvendinimo paslaugų teikimo sezono pradžią. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze. Tyrimų protokolai saugomi apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.

Ona Kvedarauskienė,

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Zarasų skyrius
vyresnioji specialistė

tel. (8 385) 52 062

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite