Gegužės 10 d., trečiadienį, Zarasų kultūros centre bus rodomas Visagino kultūros centro prodiusuotas spektaklis EINU NAMO. Choreografiją kūrė ansamblio ,,Lietuva” vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė, o dalyvauja keturi iš Visagino kilę profesionalūs baleto šokėjai – Lenkijos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistė Margarita Simonova bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto solistai Julija Turkina, Voicechas Žuromskas ir Viktorija Frik. Scenografiją, kostiumus bei šviesas kūrė visaginietės dailininkės Sandra Matvejeva ir Jevgenija Cholodova.
Spektaklis sukurtas ir rodomas dėka Britų tarybos ir Visagino savivaldybės finansavimo.
Kalbiname visaginietę Margaritą Simonovą, kaupiančią patirtį keliose šalyse – baleto scenose ir kino ekrane.
Lietuvoje įprasta, kad profesionalusis menas, juoba baletas, opera, gimsta beveik tik didmiesčiuose. Jūsų ketveriukės spektaklis gimė Visagino kultūros centre. Kiek realu, kad kokybiški profesionalūs šio žanro kūriniai atsirastų bei gyvuotų ir mažesniuose miestuose?
– Negaliu atsakyti visiškai tiksliai. Manau, galbūt įmanoma, jei tik turi lėšų ir patiri didelį valstybės palaikymą. Būtina reforma, leisianti mažame provinciniame miestelyje atsirasti profesionaliai baleto trupei. Juk tam, kad mes, baleto artistai, kokybiškai atliktume savo darbą, reikia plataus repertuaro. Svarbu, kad bent 50% jo sudarytų klasikiniai baletai. Klasikiniams baletams paprastai reikia didelės scenos, didelės trupės ir dažnų spektaklių, bent dešimties per mėnesį. Tai būtina, jei norime palaikyti tinkamą fizinę formą. Klausimas: ar mažame mieste tikrai atsiras žiūrovų, norinčių dešimt kartų per mėnesį žiūrėti spektaklius? Ar susirinks didelė salė? Nežinau. Mano nuomone, tai sunkiai įmanoma. Iš kitos pusės, juk labai gražūs gestai, kai profesionalūs dideli teatrai atvažiuoja į provinciją pašokti, vaidinti spektaklių, dainuoti operos. Manau, jog kiekvienas centrinis didelis teatras turėtų skirti bent jau dalį sezono tokioms išvykoms. Ne visi žmonės gali sau leisti atvažiuoti į Vilnių, jie galbūt net nenutuokia, kad mėgsta tokį meną. Todėl, prieš įkuriant trupes mažame mieste, reikia ten dažnai važiuoti ir bandyti prisijaukinti žiūrovą, sukurti fundamentą tam, kad žmonės norėtų eiti į spektaklius. Po kiek laiko galima jau būtų pagalvoti apie labai mažą kelių žmonių trupelę.
Kokie jausmai lydi grįžtant su vaikystės istorijomis – spektakliu į gimtąjį miestą?
– Tiesą pasakius, spektaklis ,,Einu namo” tapo vienu svarbiausių įvykių mano karjeroje. Tiesiog buvo neapsakomai malonu, kad galėjau po daug daug metų atsivežti savo bagažą į gimtinę ir atsidėkoti jai už tą pagrindą, kurį gavau, už pradžią, už spyrį, kurio dėka lėkiau į priekį. O pats jausmas… labai sunku jį apibūdinti, bet kai tu girdi žiūrovų kvėpavimą, reakcijas, kai matai pažįstamus veidus, kai nėra tos skiriančios orkestrinės duobės, kai esi čia pat ir gali paliesti žiūrovą, tai labai gera. Ir turbūt pirmą kartą gyvenime aš negalvojau apie atlikimo kokybę, tai buvo visiškai nesvarbu. Per repeticijas – svarbu, bet kai jau pamačiau salėje žmones, man rūpėjo tik papasakoti jiems istoriją, kad mes visi kartu patirtume tuos pačius jausmus, kad suvoktume, apie ką spektaklis. Pasakysiu taip: tai toks spektaklis, kur 100% turėsi atsaką iš žiūrovų, nes jie 100% supras, apie ką tu kalbi. Aš nežinau, ar taip būtų su bet kokiu kitu spektakliu, bet šitas yra patirtis, kurią baleto artistai gali įgyti labai retai.
Visagine lankėte baleto studiją ir sportinę akrobatiką, baigėte M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, dabar esate Lenkijos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistė. Auginate vaiką. Kaip sekasi gyventi kitoje šalyje, ar pavyksta derinti balerinos profesiją ir šeimą?
– Turbūt dar negaliu išsamiai atsakyti, nes iki šiol esu motinystės atostogose. Dar nepatyriau, ką reiškia tuo pačiu metu turėti pilną krūvį teatre ir auginti kūdikį. Kol kas aš po gimdymo dirbu kaip laisvai samdoma, sekasi labai gerai. Toks sveikas balansas. Ar tai pavyks atlikti, kai dirbsiu didelėje trupėje, kur nei laikas, nei grafikas nepriklausys nuo manęs, kai absoliučiai nieko negalėsiu koreguoti pati? Pažiūrėsim, kaip seksis.
Spektaklis EINU NAMO įvyks Zarasuose gegužės 10 d. 18 val. Po spektaklio numatomas susitikimas su jo kūrėjais.
Bilietus įsigykite Zarasų kultūros centro kasoje.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.