Šiomis dienomis dėl griežtėjančių karantino taisyklių vis daugiau privačių ir viešojo sektoriaus įmonių ir bendrovių perkelia darbo vietas į namus. Taip pat mokinių ugdymas irgi vyksta nuotoliniu būdu. Dirbant ar mokantis iš namų svarbu darbui su kompiuteriu tinkamai įsirengti darbo zoną. Darbo zona turi būti įrengta taip, kad dirbantysis galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti. Vienai darbo zonai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.
Darbo stalas ir jo paviršius turi būti tokio dydžio, kad būtų galima patogiai išdėstyti kompiuterio ekraną, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalo paviršius taip pat turi būti mažai atspindintis šviesą. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterio stalo aukštis būtų reguliuojamas. Tai padeda išlaikyti tinkamą laikyseną ir leidžia pritaikyti stalą pagal savo poreikius. Stalo aukštis turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Be to, svarbu susireguliuoti ir kėdės aukštį taip, kad kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, kojos turi visa pėda remtis į grindis. Sėdint ant kėdės, kojos turi nekabėti ir nebūti pariestos po kėde. Jei kėdė su ranktūriais, juos reikia pritaikyti taip, kad rankos spausdinant kompiuteriu turėtų atramą. Kėdė turi būti tvirta, kad būtų galimybė patogiai sėdėti. Geriausia tokia kėdė, kurios ir aukštis, ir atlošas reguliuojami, o pati sukiojasi į visas puses. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, žmogaus nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Klaviatūra turi būti atskirai nuo ekrano toje pačioje plokštumoje, horizontalioje padėtyje kaip ir dilbiai, taip pat ją galima pakreipti patogiu kampu. Priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės, kad būtų galimybė atremti plaštakas ir riešus. Klaviatūros klavišų simboliai turi būti kontrastingi ir įskaitomi.
Pelė, kaip ir klaviatūra, turi būti tame pačiame aukštyje ir lengvai pasiekiama. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti jos klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Nuolatinis nešvarumų
šalinimas užtikrina tinkamą įtaiso funkcionavimą ir iki minimumo sumažina riešų bei plaštakų judesius. Kad nebūtų pertempiamas riešas, rekomenduojama naudoti plokščią ir gerai delne telpančią pelę.
Pagrindinis kompiuterio informacijos išvesties įtaisas – kompiuterio ekranas. Ženklai
kompiuterio ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Ryškumas ir (arba) kontrastingumas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas. Vaizdas – stabilus ir nemirgantis, kad žmogui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Kompiuterio ekranas turi būti lengvai ir laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal žmogaus poreikius. Sudėtinga konkrečiai nurodyti, koks turi būti atstumas nuo akių iki kompiuterio ekrano. Tai priklauso nuo kompiuterio ekrano dydžio, raiškos, žmogaus amžiaus ir pan. Geriausia, kai kompiuterio ekranas yra kiek įmanoma toliau nuo akių, o teksto skaitymui geriausia naudoti padidintą šrifto dydį. Tyrimai rodo, kad monitoriaus atstumas nuo akių iki kompiuterio ekrano turėtų būti nuo 60 iki 90 cm. Geras būdas nustatyti, ar kompiuterio ekranas stovi optimaliu atstumu: atsisėsti neutralioje padėtyje (kėdė įprastai sėdimoje padėtyje) ir ištiesti ranką. Jei ištiesta ranka galima paliesti kompiuterio ekraną, vadinasi, jis greičiausiai stovi per arti. Rekomenduojama ideali kompiuterio ekrano padėtis – 20–50 laipsnių žemiau horizontalios akių aukščio linijos. Optimalus ekrano pasvirimo kampas – individualus reikalas, tačiau paprastai rekomenduojama ekraną palenkti nuo savęs apie 5 laipsnius.
Dirbant kompiuteriu darbo vietos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti žmogaus regos ypatumus. Didesnė apšvieta nerekomenduojama, nes didesnis apšvietimas gali būti atspindžių kompiuterio ekrane priežastis. Norint patikrinti, ar kompiuterio ekrane yra atspindys, reikia išjungti kompiuterį. Tada jo ekrane galime pamatyti atspindžius. Juos sukelia šviesa, spindinti tiesiai į kompiuterio ekraną, todėl reikia patikrinti šviesos šaltinį. Jei šviesos šaltinis langas, rekomenduojama kompiuterio ekraną pastatyti taip, kad regėjimo linija būtų lygiagreti langui. Jei to padaryti negalima, būtina pasirūpinti langų uždangalais. Jei apšvietimas sukelia atspindį, šviesos šaltiniai turi būti užtamsinti arba pašalinti. Stalinė lempa suteikia papildomą apšvietimą, tačiau reikia vengti pernelyg didelio šviesos srauto, nukreipto į kompiuterio ekraną. Ji turi būti naudojama tik dokumentams apšviesti. Jei žmogus dešiniarankis, lempa turi būti kairėje pusėje (ir atvirkščiai), kad sumažėtų šešėliai. Darbas su kompiuteriu dažniausiai reikalauja didelio susikaupimo, todėl darbo zona turi būti kaip galima tylesnė ir be blaškančių dėmesį veiksnių. Rekomenduojama patalpos oro temperatūra šaltuoju metu periodu turėtų būti 19–23 °C, šiltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 22–27 °C. Veikiantis kompiuteris didina kambario temperatūrą ir sausina orą, todėl patalpa turi būti vėdinama.
Žmogaus sveikatai įtakos turi ne tik tinkamas darbo zonos įrengimas, bet ir darbo bei poilsio režimas. Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Dirbdami kompiuteriu nepamirškite daryti pertraukų. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su kompiuteriu pradžios. Vaikams prie kompiuterio rekomenduojama praleisti kuo mažiau laiko. Pertraukų metu atsistokite, pavaikščiokite, atlikite mankštos pratimus, skirtus akims, nugarai, pečiams. Jei leidžia galimybės pertraukėles praleiskite gryname ore.
Ona Kvedarauskienė,
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Zarasų skyriaus
vyresnioji specialistė
tel. (8 385) 52 062
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.