GYVENIMO KOKYBĖS INDEKSAS: ŽEMIAUSIAS GKI RODIKLIS 2021 M. BUVO NUSTATYTAS ZARASŲ R. SAVIVALDYBĖJE

0
119
FMOD logo vdc 300x60 1
Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2021 m. duomenimis. GKI rodo, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą, TOP 5 savivaldybės taip pat išliko tos pačios – tik Kauno r. pralenkė Klaipėdos m. savivaldybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lyginant su 2020 m., į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė, pagal švietimą – Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r., o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojo r.
 
GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
 
TOP 5 savivaldybės pagal GKI
2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57. Lyginant su 2020 m. duomenimis, TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: 2-oje vietoje Kauno m. savivaldybė (0,78), 3-oje – Kauno r. (0,77), 4-oje – Klaipėdos m. (0,76) ir 5-oje – Neringos (0,73).
 
Iš šių 5-ių savivaldybių 2013–2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno r. savivaldybė, kuri iš 12-os pozicijos 2013 m. (GKI rodiklis buvo 0,42) pakilo į 3-ią poziciją 2021 metais. Kauno r. savivaldybės GKI rodiklis per šį laikotarpį išaugo 83 proc. arba padidėjo iki 0,77. Kitų 4-ių savivaldybių GKI rodiklis per laikotarpį augo ne taip sparčiai – padidėjo 52–59 proc., pažymima pranešime.
 
Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013–2021 m., tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2021 m. lyderiavo Palangos, Kauno m. ir Šiaulių m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė 5-ą indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo 2-oje vietoje, 3-oje Raseinių r., toliau Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – 7 pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.
 
Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių geriausia situacija Neringos savivaldybėje (1076 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1830 ir 1671, rašoma pranešime.
 
Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų r. savivaldybėje – 720 euras (36 proc. mažiau nei Vilniuje). Neringoje 2021 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (50 proc.), kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 93 proc.). 
 
Daugiausiai praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų, tenkančių 10 tūkst. savivaldybės gyventojų, tarp TOP 5 savivaldybių buvo Kauno m. savivaldybėje – 306, mažiausiai – Kauno r. savivaldybėje – 27. Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, buvo didžiausias Vilniuje – 853, o mažiausias – Neringoje – 10. Aukščiausias mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas Kauno raj. savivaldybėje – 1244, o žemiausias – Neringoje – 869. 
 
Žemiausią GKI turinčios savivaldybės
Žemiausias GKI rodiklis 2021 m. buvo nustatytas Zarasų r. (0,44) savivaldybėje. Toliaus seka Skuodo r. (0,45), Kelmės r. (0,45), Vilkaviškio r. 0,46) ir Lazdijų r. (0,46) savivaldybės. Tačiau Zarasų r. savivaldybė užima gana aukštą – 4 vietą, o Skuodo r. savivaldybė – 12 vietą pagal švietimo paslaugų sub-indeksą; Zarasų r. savivaldybė užima 8 vietą, o Vilkaviškio r. savivaldybė – 12 vietą pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą.
 
Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013–2021 m. padarė Vilkaviškio r. (63 proc.), ir Kelmės savivaldybės (60 proc.), o mažiausią – Zarasų r. savivaldybė (41 proc.), kurios GKI nuo 2020 iki 2021 m. sumažėjo 4,2 proc. 
 
Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (720 eurai), o didžiausias – Kelmės r. savivaldybėje (782 eurai). 2020-2021 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Vilkaviškio r. savivaldybėje (nuo 712 iki 770 eurų), lėčiausiai, nors tarp šių savivaldybių buvo aukščiausias darbo užmokestis – Kelmės r. savivaldybėje (nuo 753 iki 782 eurų). 
 
Tarp registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. šis rodiklis didžiausias buvo Lazdijų r. (22,1), mažiausias – Skuodo r. (10,9) savivaldybėse, pažymima pranešime.
 
Kalvarijos savivaldybės GKI 2013–2020 m. kiekvienais metais buvo žemiausias, tačiau 2021 m. šios savivaldybės GKI rodiklis pakilo į 55 poziciją. Vertinant atskiras Kalvarijos savivaldybės sritis – švietimo srityje užima 37 vietą, demografijos bei pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje – gana aukštą 18 poziciją, pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumo rodiklį – 27 poziciją.
 
GKI pokytis 2013–2021 metais
2013-2021 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos (94 proc.), Ignalinos r. (93 proc.) ir Pakruojo r. (88 proc.) savivaldybėse, taip pat Kauno r. (85 proc.) ir Birštono (80 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (8 proc.), Alytaus m. (37 proc.), Elektrėnų (38 proc.), Kazlų Rūdos (40 proc.) ir Panevėžio m. (40 proc.) savivaldybėse. 
 
Materialinės gyvenimo sąlygos sparčiausiai augo Šalčininkų r. (237 proc.), Kalvarijos (224 proc.), Radviliškio r. (221 proc.), Prienų r. (216 proc.) ir Širvintų r. (210 proc.) savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino (49 proc.), Kazlų Rūdos (62 proc.), Klaipėdos m. (87 proc.), Kėdainių r. (94 proc.) ir Utenos r. (97 proc.) savivaldybėse, skelbiama pranešime.
 
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė išaugo keliais kartais Šalčininkų r. (1218 proc.), Kalvarijų r. (788 proc.), Jurbarko r. (357 proc.), Birštono (289 proc.) ir Širvintų r. (285 proc.) savivaldybėse, mažiausias pokytis fiksuotas Visagino (-49 proc.), Mažeikių r. (22 proc.), Elektrėnų (26 proc.), Skuodo r. (30 proc.) ir Varėnos r. (36 proc.) savivaldybėse.
 
Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Skuodo r. (98 proc.), Ignalinos r. (93 proc.), Kaišiadorių r. (93 proc.), Trakų r. (91 proc.), Kupiškio (74 proc.), mažiausiai – Alytaus m. (1,5 proc.), Elektrėnų (12 proc.), Lazdijų r. (13 proc.), Vilkaviškio r. (15 proc.), Pagėgių (20 proc.) savivaldybėse. 
 
Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis pasiektas kurortinėje Neringos (131 proc.), Ignalinos r. (96 proc.), Šilalės r. (89 proc.), Kalvarijos (85 proc.) ir Kupiškio r. (77 proc.) savivaldybėse. Neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse – Alytaus m. (-36 proc.), Panevėžio m. (-17 proc.), Vilniaus m. (-5 proc.) ir Klaipėdos m. (-2 proc.) bei Tauragės r. (-2 proc.), rašoma pranešime.
 
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje didžiausias indekso augimas fiksuotas Neringos (31 proc.), Kauno r. (20 proc.), Klaipėdos r. (19 proc.), Birštono (7 proc.) ir Radviliškio r. (7 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis – Panevėžio m. (-38 proc.), Visagino (-35 proc.), Kelmės r. (-35 proc.), Pagėgių (-34 proc.) ir Alytaus m. (-31 proc.) savivaldybėse.
 
Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas labiausiai pagerėjo Pagėgių (120 proc.), Mažeikių r. (106 proc.), Pakruojo r. (105 proc.), Kalvarijos (75 proc.) ir Šiaulių r. (72 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis fiksuotas– Rokiškio r. (-22 proc.), Plungės r. (-20 proc.), Skuodo r. (-19 proc.), Varėnos r. (-19 proc.) ir Kėdainių r. (-17 proc.) savivaldybėse. 
 

ELTA (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite