ĮDOMI LITURGINIŲ IR SIELOVADINIŲ LEIDINIŲ PARODA

0
30
DSCF2452

Greitu laiku bus uždaroma Dusetų K. Būgos bibliotekoje veikusi paroda, kurioje eksponuojami Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje sukaupti liturginiai ir sielovadiniai leidiniai. Tai – mišiolai, mišiolėliai, maldaknygės, religiniai skaitiniai. Šią įdomią parodą pasiūlė surengti Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Parodai jis pateikė tik nedidelę dalį bažnyčioje turimų senų ir labai senų leidinių. Parodoje galėjome matyti 17 mišiolų ir mišiolėlių ir 35 maldaknyges, bei sielovadinius leidinėlius.

Visi, kurie lanko bažnyčią ir dalyvauja aukojamose Šventose Mišiose mato altoriaus dešinėje (žiūrint iš lankytojų pusės) stovelį, ant kurio padėta didelė knyga, kurią kunigas, aukodamas Šventas Mišias atverčia ir skaito iš tos knygos vieną ar kitą dalį. Ta knyga – tai MIŠIOLAS. Mišiolo turinį sudaro Šv. Mišių tekstai kiekvienai bažnytinių metų dienai ir Šventų Mišių laikymo taisyklės.

Įdomi Mišiolų atsiradimo ir paplitimo istorija. Tarp pirmutinių ir retų mišiolų yra minimas net 1485 metais išleistas vadinamas Bazelio mišiolas. Paprastai mišiolai buvo leisti tik lotynų kalba ir Šventos Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Dar ir šiuo metu daugelis vyresnio amžiaus dusetiškių prisimena Šventas Mišias aukotas lotynų kalba ir mišių metų choro giedami liturginiai tekstai taip pat buvo atliekami lotyniškai.

1962 – 1965 metais vykęs Vatikano II Susirinkimas paskatino mišiolų gimtosiomis kalbomis atsiradimą. 1968 metais lotynų kalbą Šv. Mišiose pradėjo keisti lietuvių kalba. 1982 metais pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiamas gedulinis mišiolas, kuriuo kunigai galėjo naudotis aukodami Šv. Mišias, nes jame buvo Eucharistinė malda. Įdomu tai, kad buvo sukurtas ir mišiolas kunigams silpnaregiams – atspausdintas neįprastai didelėmis ir ryškiai juodomis raidėmis.

Didesnę dalį parodos ekspozicijos sudarė maldaknygės ir sielovadiniai leidinėliai. Parodai buvo parengti leidiniai priskiriami seniems ir labai seniems eksponatams, išspausdinti lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis. Štai, mišiolėlis, išleistas Romoje 1892 metais priklausė buvusiam Dusetų klebonui Laimučiui Blynui. Dėmesį patraukia ir 1904 metais Tilžėje išleista maldaknygė „Aukso Altorius“, vien dėl to, kad matomai buvo labai reikalinga ir dažnai vartojama ši maldų knygelė. Jos lapeliai taip suskaityti, kad sudėtinga net paimti į rankas. Įdomus ir sielovadinis leidinėlis, išleistas Vilniuje 1879 metais „Stebuklai dievo szwencziauseme sakramente“. Nuostabi maldų knygelė, skirta seniems žmonėms išsiskyrė nepaprastai didelėmis spausdintomis raidėmis. Gražus ir jos pavadinimas – „Aušros žvaigždė“, išleista 1918 metais.

Daugelis iš mūsų tikriausiai niekada nebuvo matę ir BREVIJORIAUS. Parodoje eksponuojamas buvo išleistas 1961 metais Romoje, lotynų kalba, dailiai įrištu odos viršeliu. Brevijorius – tai dar kitaip vadinama valandų liturgija ir dvasininkų skaitoma įvairiomis valandomis. Svarbiausios iš jų – rytmetinis Dievo šlovinimas ir vakaro malda.

Labai įdomus ir informatyvus buvo ir šios parodos pristatymas, kurį surengė Dusetų meno mokyklos dailės mokytojas, ekspertas Romualdas Pučekas. Buvo susirinkę ne tik suaugusieji bibliotekos lankytojai, bet ir daug K. Būgos gimnazijos moksleivių.

Romualdas Pučekas pabrėžė ne tik šių eksponuojamų leidinių sakralumą, jų paskirtį aukojant Šventas Mišias, jų svarbą meldžiantis bažnyčioje ir namuose jis vertino jų dizainą, estetinį apipavidalinimą, iliustracijų išskirtinumą ir leido net kai kuriuos eksponatus paimti į rankas.
Mokytojas paprašė atkreipti dėmesį į gražius įrišimus, įdomesnes iliustracijas. Pažymėjo mišioluose sudėliotus žymeklius, kurie parodo svarbiausias Šventų Mišių dalis, puikią spausdinimui naudojamo popieriaus kokybę. Atkreipė dėmesį, kad šios bažnytinės knygos atspausdintos tik lotynų kalba.

Dėkojame Dusetų klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui už jo norą supažindinti gyventojus su mūsų bažnyčios sakraliu lobynu, už pasitikėjimą, kad šis turtas liks saugus net ir tapdamas prieinamas visiems besidomintiems. Prieš porą metų jau susipažinome su liturginiais rūbais, kurie taip pat turi įvairią paskirtį bažnytinėse apeigose. Lauksime ir vėl, ką mūsų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas atskleis iš mūsų šventovėje gulinčių ir amžius skaičiuojančių sakralių lobių.

Marija VARENBERGIENĖ
nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

DSCF2453

DSCF2454

DSCF2455

DSCF2484

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite