Vaikų emocinis intelektas ir empatija – tai tarsi nematomi įrankiai, kurie padeda jiems kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais ir suprasti savo vietą pasaulyje. Šių įgūdžių svarbą galima palyginti su kompasu, kuris veda ne tik per džiaugsmingas, bet ir sudėtingas gyvenimo situacijas. Ugdyti šiuos gebėjimus nėra sudėtinga – tereikia pastebėti kasdienes galimybes, kurios slypi net ir paprasčiausiuose momentuose, pavyzdžiui, žaidžiant, dalijantis ar sprendžiant konfliktus.
Pirmasis žingsnis į emocinio intelekto lavinimą – padėti vaikams pažinti savo jausmus. Tėvai ir pedagogai gali padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia, ir paaiškinti, kodėl taip gali būti. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučia pyktį dėl to, kad neteko mėgstamo žaislo, galima paaiškinti: „Atrodo, kad esi nusivylęs, nes žaislas pamestas. Tai natūralu – mes dažnai pykstame, kai netenkame ko nors svarbaus.“ Tokie pokalbiai moko vaiką atpažinti savo emocijas ir jas tinkamai išreikšti.
Empatija ugdoma per kasdienius santykius ir patirtis. Vaikai mokosi užjausti stebėdami kitus ir dalyvaudami bendrose veiklose. Pavyzdžiui, įtraukiant vaikus į žaidimus su taisyklėmis, kuriose reikia bendradarbiauti, jie ima suvokti, kad jų veiksmai daro įtaką kitiems. Kai vaikas pasidalina žaislu ar padeda draugui, jį galima paskatinti pripažįstant: „Labai gražu, kad pasidalinai. Kaip manai, ar tavo draugui dabar smagiau?“ Tokios situacijos leidžia vaikams geriau suprasti, kaip jų veiksmai gali paveikti kitų jausmus.
Privatūs darželiai, kuriuose skiriamas ypatingas dėmesys vaikų emocinei raidai, gali padėti sukurti tinkamą aplinką šių gebėjimų ugdymui. Šiose įstaigose dažnai vyksta užsiėmimai, skatinantys bendravimą ir tarpusavio supratimą, pavyzdžiui, pasakojimų skaitymas ir aptarimas. Kai vaikai diskutuoja apie pasakojimų veikėjų jausmus ir motyvus, jie mokosi įsijausti į kitų žmonių patirtis ir požiūrį.
Dar vienas svarbus emocinio intelekto ugdymo momentas – dėmesingumo praktikos. Ramybės ir sąmoningumo akimirkos, tokios kaip meditacija ar „tylos kampeliai“, leidžia vaikams susitelkti į save ir apmąstyti savo jausmus. Tokios veiklos moko ne tik geriau suprasti savo emocijas, bet ir ugdo gebėjimą atpažinti kitų jausmus bei į juos reaguoti jautriai.
Taip pat, vaikų empatijos lavinimą galima integruoti į kasdienes užduotis. Pavyzdžiui, skatinant juos rūpintis augalais, gyvūnais ar padėti namų ruošoje. Šios veiklos moko atsakomybės ir suvokimo, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmes. Kai vaikas mato, kaip jo rūpestis keičia aplinką, jis ima jausti stipresnį ryšį su aplinkiniais.
Svarbu prisiminti, kad emocinis intelektas ugdomas ne vienu dideliu žingsniu, o mažais kasdieniais pasirinkimais. Tėvų, pedagogų ir vaikų pastangos, skiriant dėmesį jausmų atpažinimui ir jautrumo kitų emocijoms ugdymui, padeda sukurti tvirtus pagrindus vaikų emocinei ir socialinei brandai.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.