Dabar kava jau nebe tokia“ vis sako mano močiutė, kurią bandau nustebinti įvairiomis kavos rūšimis. Bandymai buvo įvairūs – iš pradžių, norėdama pasirodyti jai veždavau dovanų aukštesnės kokybės, šviežiai sumaltą kavą. Negavusi palankaus įvertinimo ir nesėkmingai įtikinėjant, jog vaisinė rūgštelė yra aukštos kokybės ženklas – ėmiausi kitokios taktikos – tiesiog pradėjau ieškoti tokio skonio, kurį močiutė apibūdino kaip „gerą kavą“ – stipri, karti, tiršta na ir „kad jaustum dar bent 15 min. burnoje, jog gėrei kavą“. Praleidus nemažai laiko kavos versluose, supratau, jog tolstu nuo rūšinių, aukščiausius įvertinimus gaunančių kavų ir dovanoti pradėjau pačius „žemiškiausius“ tonus turinčią kavą. Tad pakalbėkime, ko kavoje ieško vyresnioji karta ir kodėl jų sentimentalus skonis yra taip nutolęs nuo dabartinių standartų?
Sovietmečio realija – deficitas
Pirmiausia, ką turėtume įvertinti kalbėdami apie sovietmečio įpročius – tai deficitą visose srityse, kuris sukėlė didelę konkurenciją, norint gauti tai, kas žmonėms buvo tuo metu reikalinga. Ribojami įsigyjamo maisto kiekiai ir įvairovė, išradingų tautiečių sumanumas ir žinoma ryšiai, kurie padėdavo bent šiek tiek pagerinti savo buitį. Turėkime mintyje ir tai, jog kava niekuomet nebuvo laikoma pirmojo būtinumo preke, todėl jos įsigyti būdavo dar sudėtingiau, nei ir taip trūkstamos duonos, mėsos ar net batų. Kava buvo priskiriama prabangos prekėms, todėl patys tautiečiai turėjo rasti galimybių „ryto ritualus“ susikurti kiek kitokius nei mums įprasta dabar.
Dėl susidariusio trūkumo žmonės atrado pačių įvairiausių būdų kuo kavą galima pakeisti. Taip išsiugdė įprotis gerti stiprią, saldintą arbatą, kurios kartumą net aš prisimenu iki šiol. Taip pat būdavo malamos ir skrudinamos gilės, kviečiai, cikorijos. Viena visoms kavos alternatyvoms būdinga savybė – tai skrudinimas ir kartokas poskonis, ilgai užsiliekantis gomuryje.
Kavos kilmė, turėjusi didelę įtaką skonio susiformavimui
Istoriniais duomenimis, daugiausia kavos sovietmečiu būdavo importuojama iš Indijos ir Kolumbijos. Ir sakytume, jog būtent kavos kilmė turėjo nemažai įtakos tam, ką tuo metu gyvenę žmonės iki šiol vadina gera kava arba kavos standartu. Indijos regionuose užauginta kava pasižymi stipria struktūra (angl. Full body) ir ganėtinai sodriu skoniu, kuriame vaisinė rūgštelė jaučiasi visai nežymiai. Gerdami iš Indijos kilusią kavą dažniausiai vartotojai apibūdina tokius poskonius kaip riešutai ar prieskoniai – kardamonas, muskato riešutas, gvazdikėlis.
Kita, sovietmečio istorijoje minima kavos kryptis – tai Kolumbija. Šio regiono kavai būdingas riešutiškumas ir vaisinė rūgštelė, kavos struktūra vidutinė, tačiau poskonis yra ilgai išliekantis. Dar daugiau papildomo skonio šiai kavai senais laikais pridėdavo įprastas tamsus skrudinimas, kuris per amžius yra žinomas kaip kavos defektų maskavimo būdas. Jei kavos kokybė nėra itin gera, skrudinant ją tamsiau yra pašalinami šalutiniai nereikalingi skoniai – nuo drėgmės atsiradęs plėkas, dėl ilgo sandėliavimo dingę natūralūs skoniai. Kitaip tariant tamsiai skrudinant kavą, jai tarsi sukuriamas imitacinis skonis – kartumas, rūgštumas, tamsumas. Apibendrinant kavai sovietmečiu būdingas savybes, galime teigti, jog ji buvo tamsi, ryškaus ir ilgai išliekančio kartoko skonio.
Ką daryti, norint maksimaliai pajusti sovietmečio kavos skonį?
Pirmiausia, jei tikrai norite pajusti, ką reiškia gerti kavą TSR laikais, turėtumėte ieškoti kavos mišinių iš jau minėtų regionų – Indijos ar Kolumbijos. Šiems kraštams būdingi poskoniai yra išlikę iki šiol, tad tokios kavos tikrai galime gauti ir Lietuvoje. Taip pat svarbu ieškoti tokių kavos mišinių, kurių skrudinimo lygis yra nuo vidutinio iki tamsaus. Šviesaus skrudinimo kava nebus tokia karti, joje dominuos daugiau vaisiškumo, ji bus lengvesnė ir kiek labiau nutolusi nuo tuometinės kavos tendencijų.
Jei nepavyksta rasti kavos iš minėtų šalių, galite išbandyti ir kitokius mišinius, pavyzdžiui tokius, kuriuose yra bent 20-40 proc. Robustos rūšies pupelių. Lyginant su Arabika, šiose pupelėse yra beveik 2 kartus daugiau kofeino, be to jos yra kartesnės ir tamsesnės, suteikiančios kavai tvirtesnę struktūrą. Aukštesnės kokybės kavos pupelės, kuriose dar kažkiek galima pajusti sovietmečio kavos skonį, gali būti kilusios iš Brazilijos, Sumatros, Ruandos. Reikėtų vengti rūgščių ir vaisinių natų, kurios būdingos Etiopijai, Gvatemalai ar Papua Naujajai Gvinėjai.
Kaip keitėsi skonis nuo sovietmečio iki šių laikų
Šiuo metu kavos rinka klesti, net gi galime sakyti, jog išgyvena aukso amžių, o kavos išteklių gavyba pasaulyje užima net antrąją vietą po naftos. Tokį kavos populiarumą lemia atviros sienos eksportui ir importui ir vis didesnė šio gėrimo įvairovė. Dar iš vaikystės prisimenu, jog kava man nebuvo skani – kartumas išlikdavo ilgai ir ragauti dar kartelį net nekildavo noro. Vis dėlto, pasižiūrėkime, kas vyksta dabar – kavinėse galime gauti pačios įvairiausios kavos, su gyvuliniu ar augaliniu pienu, su sirupais, sumaišytos su priedais skirtingomis proporcijomis, todėl jos nemėgti tampa praktiškai neįmanoma. Vien kalbant apie Kinijos rinką, kavos suvartojimas per pastarąjį dešimtmetį išaugo net 5 kartus. Visame pasaulyje eksportuojamos kavos vertė siekia net 31.4 milijardus JAV dolerių, kai tuo tarpu 1990 m. ši suma nesiekė net 500 milijonų JAV dolerių.
Keičiantis kavos vartojimo įpročiams, natūraliai keitėsi ir skoniai, kurių ieško kavos mylėtojai. Turėdami galimybę paragauti pačių įvairiausių produktų ir dar niekada nepatirtų pojūčių skonio receptoriams, kavos eksporto žemėlapis labai stipriai kito. Dabar Lietuvoje galima įsigyti kavos praktiškai iš bet kurio pasaulio kampelio, kur tik gali augti šis ypatingų auginimo sąlygų reikalaujantis krūmas. Vis dėl to, labiausiai lietuviai mėgsta ir daugiau suvartoja kavos kilusios iš Brazilijos, Hondūro – šalių, kuriose dominuoja riešutiškumas ir šokolado poskoniai. Ši kava dar yra populiari dėl to, jog ypatingai gerai dera su įvairių rūšių pienu. Norintys eksperimentuoti ir mėgstantys itin aukštos kokybės kavą, palaipsniui pamilsta Etiopos kavos stebuklus, mielai atsiveria eksperimentams su Kenijos, Ugandos kilmės kava, kurioje dominuoja itin vaisiški ir gaivūs skoniai.
Išradingumas – visų laikų kavos mylėtojus vienijanti savybė
Nepaisant to, kokį laikmetį išgyvename, kava vienu ar kitu pavidalu visuomet užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Sovietmečiu, žmonės išties turėjo reikšmingų apribojimų, bet visvien rasdavo būdų mėgautis vienokia ar kitokia kavos forma. Įdomu tai, jog net kentę priespaudą ir nepriteklių, dalis žmonių ilgisi tuo metu gyvenime dominavusių skonių – karčios, tamsaus skrudinimo kavos su šlakeliu riebaus pieno ar be jo. Neturėjusiems galimybės mėgautis kava, tekdavo ieškoti dar kitų būdų, kurie beje šiuo metu vėl grįžta į maisto mados tendencijas – tai cikorijų, gilių ar kitų augalų kavos. Pastarosios šiuo metu pripažįstamos labiau ne dėl kainos ar prieinamumo, o dėl teigiamo poveikio sveikatai. Eksperimentai kavos pasaulyje nesibaigia ir šiomis dienomis – net jei atrodo, jog jau pavyko apsistoti ties mėgstama kavos rūšimi, pradedame improvizuoti pačiais įvairiausiais gaminimo būdais ar gardinti skirtigais priedais – prieskoniais, sirupais, ledais, įvairiais pieno produktais ar net plakame kavą netikėčiausiuose kokteiliuose vakarėliams. Išradingi ir visuomet mylintys kavą – tokie yra ištikimi jos vartotojai visais gyvenimo atvejais.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.