Pelkės teikia prieglaudą daugeliui saugomų augalų ir gyvūnų, taip pat yra vertingos ekosistemos, veikiančios kaip kempinė ir mažinančios potvynių pavojų. Pelkės yra vietos, kuriose galima mėgautis neįprastais kraštovaizdžiais, svaigiu gailių ar žydinčių viržių kvapu, uogauti ar rinkti vaistažoles. Deja, Latvijos ir Lietuvos saugomoms pelkėms grėsmę kelia jas sparčiai užkariaujantys medžiai ir krūmai.
Latvijos ir Lietuvos pasienio bendradarbiavimo projektas „OPEN LANDSCAPE“ („Atviras kraštovaizdis“) dvejus metus buvo puiki Latvijos ir Lietuvos mokslininkų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir atsakingų valstybės institucijų, norinčių atkreipti dėmesį į pelkių apsaugą ir rūpintis jų gamtos vertybėmis, bendradarbiavimo platforma.
Projekto tikslas: sukurti bendrą Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono pelkių buveinių tvarkymo metodiką.
Pasiekimai
- Padidintas susidomėjimas pelkių buveinių tvarkymu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje
- Surengti vertingi susitikimai ir pasidalyta patirtimi
- Savivaldybių ir saugomų teritorijų specialistai įgijo praktinės pelkių buveinių tvarkymo patirties
- Penkiose teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje atlikti demonstracinai tvarkymo darbai
- Praplėstos gyventojų žinios apie pelkių biologinę įvairovę
- Viesitės savivaldybės patalpose įkurtas „Žaliasis švietimo kampelis“
- Parengti du gamtos draustinių gamtotvarkos planai ir septyni pelkių (nuo 0,5 iki 5 ha ploto) tvarkymo planai
- Atliktas išsamus Sartų ir Biržų regioninų parkų (Lietuva) pelkių buveinių vertinimas ir jų kartografavimas pagal EUNIS klasifikaciją
- Sukurta pelkių buveinių atkūrimo ir tvarkymo priemonių efektyvumo vertinimo ir ilgalaikio stebėjimo metodika
- Parengtas pelkių buveinių tvarkymo vadovas
Pasiekti rezultatai
Keitimasis patirtimi ir visuomenės įtraukimas
Preilių savivaldybėje buvo organizuota dviejų dienų konferencija projekto rezultatams aptarti ir apsikeisti moksline informacija. Surengta trijų dienų kelionė po saugomas Latvijos ir Lietuvos gamtos teritorijas. Ekspertų susitikimai vyko Dusetose (Lietuva), seminarai savivaldybių specialistams ir gyventojams Elkšnių ir Viesytės savivaldybės Aizdumblės pelkės gamtos draustinyje, taip pat Pelečiuose ir Pelečių ežero pelkės gamtos draustinyje, Preilių savivaldybėje, Sartų ir Biržų regioniniuose parkuose (Lietuva).
Viesytės savivaldybės tarybos patalpose sukurtas aplinkos mokymo kambarys „Žaliasis švietimo kampelis“, aprūpintas kompiuterine įranga, baldais, skelbimų lentomis ir nuotraukomis.
Kartografavimas ir metodikos kūrimas
Sartų ir Biržų regioniniuose parkuose (Lietuva) pagal EUNIS metodiką buvo kartografuotos pelkės, įvertinta jų biologinė įvairovė, paplitimas, būklė ir apsaugos būdai. Parengti Supės pelkės ir Pelečių ežero pelkės gamtos draustinių gamtotvarkos planai.
Parengtos ataskaitos „Pelkių buveinių tvarkymo metodai, priemonės ir sistemos“ apie Latvijoje ir Lietuvoje sukauptą pelkių tvarkymo patirtį.
Parengta pelkių buveinių atkūrimo ir tvarkymo priemonių priemonių efektyvumo vertinimo ir ilgalaikio stebėjimo metodika.
Parengtas vadovas apie įvairių tipų pelkių tvarkymo metodus, taikomus specialiai saugomose Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono pelkėse.
Praktinis tvarkymas
Parengti išsamūs tvarkymo planai ir įgyvendintos tvarkymo priemonės (nupjauti medžiai ir krūmai) penkiose parodomosiose teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje:
– Supės pelkės gamtos draustinyje – 5 ha
– Pelečių ežero pelkės gamtos draustinyje – 5 ha
– Aizdumblės pelkės gamtos draustinyje – 1 ha
– Sartu regioniniame parke trijose skirtingose pelkėse (3,44 ha, 0,60 ha, 0,56 ha)
– Biržų regioniniame parke keturiose skirtingose pelkėse (1,10 ha, 0,79 ha, 0,78 ha, 0,69 ha)
Bendras projekto biudžetas – 374 367,80 EUR
Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 318 212,63 EUR
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2018-04-03–2020-04-02
Daugiau informacijos: www.latlit.eu
Ši informacija yra parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už informacijos turinį atsako projekto partneriai. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Kas yra šlapynės? Pagal Ramsaro konvenciją, šlapynės yra dirbtinės arba natūralios, nuolat vandens apsemtos ar periodiškai užliejamos teritorijos. Gėlas, apysūris ar sūrus vanduo jose stovi arba lėtai teka. Šlapynėms taip pat priskiriami ir seklūs žemyniniai, vandenynų ir jūrų pakrančių vandens telkiniai, kurių gylis per mažus potvynius neviršija šešių metrų. Šlapynės – ekosistemos, kuriose dėl vandens, Saulės energijos ir užmirkusio grunto sąveikos natūraliomis sąlygomis kaupiasi organinės, biogeninės ir kitos medžiagos.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.