KONSTITUCINIS TEISMAS: STAMBULO KONVENCIJA NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI

0
44
ELTA4352798 Vilnius, 2023 m. Gruodžio 5 d. (ELTA). Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą dėl paklausimo, ar Seimo nario P.Gražulio veiksmai prieštarauja Konstitucijai. 2023.12.05 15:33:26. Dainius Labutis (ELTA)

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį pristatė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas. Teismo prašyta įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.

KT prašyta išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos, kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

KT pirmininkas G. Goda teigė, kad KT atkreipė dėmesį į tai, jog Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris, patraukti smurtautojus atsakomybėn, taip pat panaikinti moterų diskriminaciją, skatinti lyčių lygybę. Pasak KT, konvenciją ratifikavusios šalys turi diskreciją spręsti, kai bus užtikrintas konvencijos nuostatų taikymas.

„Taigi, visos konvencijos nuostatos, tarp jų – ir sukėlusios abejonių pareiškėjui, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į konvencija siekiamus tikslus“, – tvirtino G. Goda.

KT, vertindamas „lyties socialinio aspekto“ sąvoką, pažymėjo, kad tai yra traktuojama kaip galimo smurto priežastis.

„Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra vienas iš požymių, kuriuo konvencijos nuostatų prasme gali būti apibūdinamas smurto, su kuriuo siekiama kovoti šios konvencijos nuostatomis, priežastis“, – nurodė G. Goda.

Pasak jo, KT atkreipė dėmesį, kad „socialinės lyties“ sąvoka, kuri naudojama Stambulo konvencijoje, siekiama kovoti smurtu, kurį gali išprovokuoti paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė – moters ir vyro – lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – dėstė G. Goda.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Nesiekiama įvesti „belytės kalbos“, pakeisti šeimos sampratą

KT, vertindamas keltas abejones dėl Stambulo konvencijos nuostatų poveikio valstybinės kalbos statusui, nurodė, kad konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.

„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles (kaip antai „belytę kalbą“). Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – teigia KT.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

„Iš konvencijos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu. Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių“, – aiškino KT.

KT pabrėžia, kad Stambulo konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigoja užtikrinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę tam, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš moteris. Anot teismo, įpareigojimas kovoti su visuomenėje nusistovėjusiais stereotipais apie tai, kad tam tikri vaidmenys, elgesys, bruožai priskirtini tik moterims, kaip tik atspindi ir įgyvendina Konstitucijos nuostatą, kad sutuoktinių teisės ir pareigos šeimoje yra lygios.

„Konvencijos tikslai ir ja puoselėjamos moterų ir vyrų lygiateisiškumo, pagarbos vienas kitam, nediskriminavimo jokiu pagrindu vertybės kaip tik prisideda prie to, kad vaikų aklėjimas būtų grįstas vertybėmis, kylančiomis iš Konstitucijos“, – pabrėžia KT.

Konvencijos vertybės nelaikytinos netinkamomis švietimui

KT atkreipė dėmesį į tai, kad Stambulo konvencijoje kalbama apie konvenciją ratifikavusių valstybių švietimo srityse taikytinas galimas prevencijos priemones, skirtas padėti išvengti smurto prieš moteris. Anot teismo, konvencija nenumatyta visoms valstybės diegti vienodas mokymo programas.

„Valstybės narės nėra įpareigotos diegti vienodų visoms valstybėms konvencijos dalyvėms konkrečių mokymo programų, kurios būtų nesuderinamos su valstybės kultūra ir aplinka. Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintos universalios lygiateisiškumo, asmens neliečiamumo, smurto netoleravimo vertybės, kurios nelaikytinos netinkamomis perduoti švietimo ir mokymo įstaigose besimokantiems asmenims, siekiant užtikrinti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir taip prisidėti prie konvencijoje įtvirtintų tikslų siekimo“, – tvirtina KT.  

KT pažymėjo, kad švietimo ir mokymo institucijų paskirtis yra diegti konstitucinėmis vertybėmis grįstą pasaulėžiūrą, mažinti visuomenės toleranciją smurtui, nuo ankstyvo amžiaus šviečiant besimokančiuosius apie smurto pasekmes.

„Vien tai, kad pagal konvenciją švietimo ir mokymo įstaigose besimokantiesiems būtų pateikiama tam tikra informacija, su kuria privalomai būtų supažindinami visi mokymo įstaigas lankantys asmenys, nereiškia, kad tėvai neturi teisės pagal savo įsitikinimus vaikų ugdyti namuose. Mokymas švietimo įstaigose yra sudėtinė ugdymo proceso, kuriam didelę reikšmę turi ir šeimos įtaka, visuomenės ir šeimos vertybės, dalis, taigi mokymas valstybinėse švietimo įstaigose pagal patvirtintas programas nepakeičia tėvų auklėjimo pagal savo įsitikinimus namuose“, – teigiama KT išvadoje.

Anot KT, iš Stambulo konvencijos kylanti pareiga didinti visuomenės sąmoningumą moterų ir vyrų lygybės, moterų ir vyrų socialinių ir kultūrinių elgsenos modelių pokyčių srityje niekaip negali būti laikoma neatitinkančia Konstitucijoje įtvirtintos aukštųjų mokyklų teisės į autonomiją ar mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvės.

Bylą KT inicijavo Seimas

Parlamento kreipimąsi į KT dėl Stambulo konvencijos inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimui teiktą nutarimo projektą pasirašė ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė. Visgi kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.

Kreiptis išaiškinimo į KT Seimo vadovę paragino ir nevyriausybinės organizacijos.

Anksčiau prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Gytis Pankūnas (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite