„LITERATŪROS IR KINO DIENŲ“ VAKARAS – DONALDUI KAJOKUI IR JO DRAUGAMS

0
54
DSC0008

Lietingą spalio 5-osios pavakarę zarasiškiai buvo pakviesti į „Literatūros ir kino dienų“ vakarą, skirtą poetui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Donaldui Kajokui, kuris vyko Zarasų viešojoje bibliotekoje.

Kartu šis renginys pristatė ir poeto kūrybos bendražygių, poetų Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko, Algirdo Verbos poeziją. Šių poetų kūrybą vakaro metu skaitė aktorius, režisierius Petras Venslovas, pelnęs ne vieną apdovanojimą už aktorinę meistrystę bei skaitovo talentą.

Šį vakarą dovanojo panevėžiečiai, todėl aktorių P. Venslovą pristatė poetė, režisierė, daugybės kultūros renginių rengėja, kūrybinių ir kultūros idėjų generuotoja, Panevėžio apskrities Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.

Elvyra papasakojo apie „Literatūros ir kino dienos“ projektą, pasidžiaugusi, kad šį projektą panevėžiečiai vykdo jau aštuntus metus. Renginiuose kviečiami dalyvauti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – skaitoma ir interpretuojama jų kūryba, apie juos kalbama. Per literatūrą ir meninius bei dokumentinius filmus siekiama populiarinti įvairių meno sričių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą, pristatyti visuomenei vertingas lietuvių autorių knygas.

Elvyra trumpai pristatė kiekvieną iš aktoriaus pasirinktų skaityti poetų, kiekvienam apibūdinti rasdama kažką ypatingą ir reikšmingą būtent tam poetui. Pavyzdžiui, poetą A. Verbą tiek fiziniu panašumu, tiek jo nuopelnais poezijai, jo įžvalgomis Elvyra prilygino prancūzų rašytojui Ž. P. Sartrui (Jean-Paul Charles Aymard Sartre). „Mes esam dideli poezijoje ir tiek pat stiprūs“, – šmaikštavo Elvyra.

Po tokio įkvepiančio Elvyros pristatymo aktorius P. Venclovas pajuokavo, kad visi pradės šnekėti poezijos kalba ir neliks besiklausančių. Prie Zarasaičio ežero, kuris nepaprastu grožiu atsivėrė pro bibliotekos skaityklos langą, aktorius prisipažino, kad jau seniai buvęs Zarasuose, kad gera jam čia grįžti.

Aktorius Petras Venslovas neatsitiktinai pasirinko skaityti šių poetų kūrybą. Jis su šiais poetais vienaip ar kitaip pažįstamas. D. Kajoką dažnai skaitydavo poezijos vakaruose. Su A. Verba buvę geri draugai, tekdavo bendrauti Vilniuje gastrolėse. Su G. Patacku, A.A. Jonynu ir dabar draugauja.

„Sovietmečiu tos poezijos reikėdavo daugiau,“ – atviravo aktorius. Ir tuomet jis nusprendęs pastatyti poezijos spektaklius. Vieną su Veronika Pavilioniene „Yra šalis“, kuris sulaukęs be galo didelio pasisekimo, o kitą kamerinei scenai su gitara. Ten pasiėmęs savo draugus poetus G. Patacką, A. A. Jonyną, A. Verbą (a.a 2000 m.).

Petras Venslovas ne tik puikus aktorius, bet ir skaitovas, žodžio meistras, renginį pradėjo nuo Donaldo Kajoko poezijos. D. Kajokas (g. 1953) – poetas, eseistas, prozininkas, 1999 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Debiutavo 1980 m. eilėraščių knyga „Žeme kaip viršūnėmis“. 1992 m. poetui paskirta Jotvingių premija. 1995 m. „Poezijos pavasario“ laureatas už knygą „Drabužėliais baltais“. 1998 m. įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinktinę „Meditacijos“. 2006 m. gavo „Vieno Lito“ premiją už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“.

„ Dėkok už dieną tarsi tau sutvertą / Ir nusilenk žemai į keturias puses / Šį vakarą ir už visą savo laiką, nes / Kas žino gal nebus jau kito karto / Dėkok už dieną vien tik tau sutvertą / O ypač pasimelsk už tas dienas/ Kurios manei gyvenimui sutvertos…

D. Kajokas paklaustas, kodėl vis rečiau rašo poeziją, pasakęs: „Eilėraštis mano amžiuje dievo malonė, dabar juos perrašau širdimi…

Aktorius ne tik puikiai skaitė, bet ir dalinosi prisiminimais apie poetus. Perėjo prie veržlios, maištingos Gintaro Patacko poezijos. „O kartą vakare/ Ateis toks impotentiškas žmogelis,/ Toks šviesiaplaukis,/ Vėjo gūsių blaškomas,/ Dantis sukandęs,/ Dešinėje suspaudęs/ Svajonių žydrą gaublį/ Su prarasto gyvenimo/ Vaizdais,/ Kur kyšo:/ Mamytės fotografija,/ Pakelis/ Ilgų pirmos išpažinties saldainių/ Žmonos dvi krūtys,/ Įsuktos į peniuarą, –/ Ir skųsis:/ – Ką man daryti?../Šiuo metu…“

„Devintame dešimtmetyje G. Patackas buvo maištingiausia jaunosios (tada) lietuvių poezijos jėga. Sąstingio sprogdintojas. Jo eilėraščių žodžiai – dinamitas, mūza su kardu, šėlstantis kraujas,“ – taip apie poetą, vertėją, prozininką, dramaturgą G. Patacką rašo literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

G. Patacko poeziją keitė tikri emocingi, išgyventi Algirdo Verbos eilėraščiai.

„Man šitiek metų ant pečių/ Tiek kartų kėlęsis ir puolęs/ O vis kaip kūdikis liečiu/ žariją, išdavystę, žolę/ ir man atrodo jog suaugę/ dažniau net žaidžia kaip vaikai,/ prisiekę laukti ir nelaukia/ ir jeigu myli neilgai/ jie netikėjimu kuproti…“

Algirdas Verba (1941–2000) – poetas, 1993 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. Išleido eilėraščių rinkinius „Pakelės žalumos“ (1977), „Aprišu obelį“ (1980), „Ugnies ūgis“ (1985, „Piktoji žvaigždė“ (1990), „Orkestro duobė“ (1996). 2001 m. išleistas pomirtinis poeto eilėraščių rinkinys „Plaštakės pleška“. Vėlai debiutavo, pavėluotai buvo pripažintas. A. Verbos eilėraščiai itin emocingi, dažnai chitoniški, desperatiški, kartais net pikti.

Renginio pabaigai aktorius pasirinko poeto Antano A. Jonyno poeziją, įvardindamas jį meilės lyriku, rudenio poetu ir skaitė: „Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu/ Tamsios uogos kerus išsklaidys/ O naktis kris su lapais žemyn/ O sparnai išlenkti sušvytės tamsoje/ Kurioje aš budžiu po raudonu šermukšnio medžiu…“ Antanas A. Jonynas poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatas. Miesto kultūros poetas, melancholiškas meilės ir rudens dainius, vadinamas paskutiniuoju lyriku. Jo naujausioje lyrikoje kalbama apie kūrybos paskirtį ir prasmę, itin svarbios tampa žmonių ryšių trapumo, vienatvės, akimirkos grožio, būties laikinumo temos. Lyrizmas ir melodingumas – išskirtiniai poeto kūrybos bruožai.

Po tokių jautrių eilių niekas neskubėjo skirstytis, ilgi žiūrovų aplodismentai, šypsenos ir net ašaros patvirtino, kad šiuo laikotarpiu poezija nemažiau reikalinga nei sovietmečiu.

Dėkojame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai už nuostabų poezijos vakarą.

Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Saulutė Pelekienė Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.

 DSC0011

 DSC0013

 DSC0025

 DSC0032

 

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite