1957 m. spalio mėn. Zarasų gyventoja Valentina Juozapavičiūtė, tvarkydama namuose stovėjusią sofą, rado Petro Cvirkos (1909–1946) „raudoną knygutę” – komunistų partijos nario bilietą. „Svarbiausią komunisto dokumentą” P. Cvirka sofoje paliko 1941 m. birželio mėn., kai prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, jis su kitais sovietų veikėjais spruko iš Lietuvos. Besitraukdamas į SSRS gilumą, P. Cvirka apsistojo nakvynei Zarasų vaistininko Juozapavičiaus namuose. Miegojo jis ant sofos, kurioje, matomai bijodamas Zarasų apylinkėse veikusių Birželio sukilimo dalyvių, paslėpė kolaboravimą su sovietų valdžia liudijanti dokumentą, o ryte išvykdamas jį tiesiog pamiršo. Apie dingusį partinį bilietą LKP(b) centro komiteto vadovybei P. Cvirka išdrįso prisipažinti tik po kelių metų, jau saugiai gyvendamas Maskvoje. Pareiškime išduoti naują partinį bilietą, jis teigė „neatsimenąs”, kur ir kada pametė senąjį bilietą. Nors kai kurių komunistų P. Cvirka buvo kaltintas iš baimės sunaikinęs „svarbiausią komunisto dokumentą”, visgi jam buvo išduotas naujas bilietas, o „paauklėjimui” skirtas griežtas papeikimas dėl aplaidaus požiūrio į partinio bilieto saugojimą.
Po 16 metų rastas P. Cvirkos partinis bilietas buvo skubiai išsiųstas į Maskvą sunaikinimui, o jo fotokopija įdėta į P. Cvirkos komunistinio judėjimo dalyvio asmens bylą. Įrašai atsitiktinai išlikusioje P. Cvirkos partinio bilieto kopijoje liudija, kad Maskva dosniai atsilygino jam už į Lietuvą atvežtą „Stalino saulę”. 1940–1941 m. P. Cvirka gaudavo nemenką 1000 rublių atlygį, kuris sudarė apie pusę LKP(b) CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus 1800–2000 rublių algos. Vėliau P. Cvirka buvo apdovanotas ordinais, paskirtas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, sovietinėje kultūroje įtvirtintas kaip pavyzdinis ir reprezentacinis rašytojas komunistas, sovietinio literato etalonas, į kurį turėjo lygiuotis sovietinė lietuvių literatūra.
Dokumentų skaitmeninius vaizdus galima pažiūrėti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje https://lya.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/nedinges-petro-cvirkos-partinis-bilietas/ arba paskyroje socialiniame tinkle Facebook https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/ .
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Tai gal parodysite Grybauskaitės ir kitų valdžios atstovų dirbusių iki 91 metu valdžios ir profesūros partinius ir KGB bilietus
Gražia pasaka sukurete jūs turbūt rasytojas
Pagal mano duomenis, Cvirka išvyko traukiniu ir savo atsitraukimo istorijoj rašė apie Turmantą kaip paskutinę Lietuvos stotelę. Manau, kad čia tikra pasaka.
Gal Landsbergio komjaunimo bilietą pateiksite. Savanoris Nr. 1 stojo į komjaunimą, kai Lietuvos partizanai, daugelis jų į miškus suviliojo amerikonai, mirė miškuose, jie pasiųsti tikslu silpninti Sovietų sąjungą, o sovietinis profesorius stojo tuomet į komsomolą. Aš nesuprantu, kaip konservatoriai su tuo gyvena. O Gabrielius yra komsomolco anūkas. Nusišauk ir būk negyvas. O konservai labai tikiu, labai nori šiam komsomolcui pastatyti jau dabar paminklą.