ROBERTA IR EGIDIJUS KARDONAI: „SĖKMINGAI SUKRITO SEPTYNIOS LIKIMO KORTOS“

0
692

Geriausiais 2023 metų jaunaisiais ūkininkais Dusetų rudens šventėje pripažinti dusetiškiai Roberta ir Egidijus Kardonai. Ši šeima dar visai neseniai įsikūrė Dusetose, tačiau jau turi savo vykdomą verslą, sėkmingai jį plečia, turi daug gražių planų ateičiai. Tad kalbinu Robertą ir Egidijų…

Pristatykite save „Dusetų“ laikraščio skaitytojams…

Egidijus: aš esu čionykštis, baigiau Dusetų K. Būgos gimnaziją. Kad vėl sugrįžčiau į Dusetas, reikėjo apsukti kelis ratus po pasaulį – padirbėti Šveicarijoje, Anglijoje ir Škotijoje, kur sutikau žmoną Robertą, kilusią iš Klaipėdos. Sukūrėme šeimą, Škotijoje gimė sūnus.

Roberta: smagiausia dėl sūnaus – ne kiekvienas vaikas turi galimybę gyventi prie gražiausio Aukštaitijos ežero Sartų ir važiuoti prie Baltijos jūros atostogauti, nes ten jo laukia seneliai – mano tėvai.

Egidijus: atsikraustėme į Dusetas, laikydami rankose geras kortas – turėjome verslo idėją, abu norėjome grįžti į Lietuvą, abu tikėjome būsimo verslo sėkme, mums padovanojo žemę su ūkiniu pastatu, turėjome uždirbtų užsienyje santaupų, gavome Europos sąjungos finansinę paramą jauniesiems ūkininkams, tėvai suteikė pastogę ir visokeriopą pagalbą.

Roberta: jeigu tik būtume neturėję bent vienos iš šių septynių sėkmingai sukritusių kortų – Kardonų ūkio nebūtų. Ir „ Sriubos laiko“ sriubų jums netektų ragauti… Netikėkite blizgiais žurnalais, kurie pasakoja sėkmės istorijas gimusias iš oro. Reikalingas stiprus pamatas. O jau paskui buvo daug sunkaus darbo, įrenginėjant gamybines patalpas, įforminant veiklą teisiškai, apdirbant žemę ir sėjant pirmąsias daržoves. Laikas, kai tirpo santaupos, pajamų nebuvo… Nervingas dvejų metų laikas, kai ir abejonės apnikdavo.

Ar lūkesčiai, kuriuos turėjote prieš atsikraustydami į Dusetas – pasiteisino?

Egidijus: pirma pamoka , kurią išmokome- neturėk nepamatuotų lūkesčių, išvengsi didelių nusivylimų.

Roberta: arba skubėk lėtai, nes daržovių nepaskubinsi.

Kokios didžiausios problemos neramina, vargina šiame ūkininkavimo etape?

Egidijus: ūkininkavimas žemės ūkyje pats savaime yra viena didelė problema, kurią turi spręsti kas dieną, „rytą, vakarą, žiemą, vasarą“. O detalizuojant, tai didžiausia problema yra gamtos ir politikų nenuspėjamumas ir nepastovumas – niekada nežinai, kada pašals ir kiek briedžių ateis į kopūstų lauką pasmaguriauti. Kada lieps arti arba vėl pieva daržovių lauką paversti. Šiemet reikia deklaruoti vienaip, kitais metais kitaip.

Papasakokit apie savo gaminamą produkciją… Ar jau daug yra jūsų sriubų gerbėjų? O patys kurią labiausiai mėgstat?

Roberta: auginame lietuviškam klimatui atsparias daržoves, jas perdirbame džiovindami, ruošiame ir pakuojame pagal mūsų sukurtas sriubų receptūras ir patys parduodame. Visą sriubų gamybos grandinę laikome tik savo rankose – nuo sėklos įterpimo į dirvą iki džiovintų daržovių mišinio sriubai patekimo į puodą. Kiek grietinės, druskos ar sviesto dėti į sriubą paliekame spręsti jums.

Egidijus: jokių pridėtinių E, tik natūraliai užaugintos ir išdžiovintos daržovės.

Ką tik prasidėjo antrasis sriubų sezonas. Smagiausia, kad vėl ir vėl grįžta pirkti tie patys sriubų mėgėjai. Reiškia paragavę, negali sustoti ir mūsų prekinio ženklo „Sriubos laikas“ sriubos jiems tampa sriubomis kasdieninėmis. Ar daug tokių gerbėjų? Juokaujame, kad tikimės, jog kiekvienoje lietuvio virtuvėje turi būti keletas pakelių mūsų sriubų, kompaktiškų, nekaprizingų nei laikymui nei gamybai. Kasdienai ir juodai dienai. Va tada sakytume, kad turime daug gerbėjų.

Roberta: Patys esame „sriubininkai“, todėl ragaujame ir mėgstame visokias sriubas – ieškome skonių, idėjų, nes nori nenori be tradicinių kopūstų ir barščių reikės pradėti gaminti įvairesnį, egzotiškesnį sriubų asortimentą. Šiemet paruošėme dar dvi naujas sriubas. Kol kas paslaptis kokios tos sriubos.

Kuo užpildytas jūsų laisvalaikis? Ar randat pomėgiams laiko nuo nelengvų ūkio darbų?

Roberta: lankau keramikos užsiėmimus – tai padeda atsipalaiduoti ir atpalaiduoja kūrybiškumą. Mėgstu mėlyną glazūrą.

Egidijus: laisvalaikiu įvairūs kursai – nesu žemdirbys, todėl turiu mokytis ne tik iš savo klaidų, bet ir iš kitų patirčių.

Ko trūksta, ko pasiilgstat Dusetose iš savo ankstesniojo gyvenimo?

Egidijus: mano vaikystės Dusetos tampa miesteliu, kuriame gyventi gera, įdomu, jauku, miela, saugu. Kur bendruomenė tave įtraukia į veiklas, leidžia tapti atsakingu, kūrybingu, pagalbą priimančiu ir pagalbą suteikiančiu.

Roberta: ankstesniame gyvenime tokio jausmo neturėjome. Todėl džiaugiamės nūdiena.

Kokie planai ateinantiems metams ar dešimtmečiui?

Egidijus: per dešimt metų turiu įleisti šaknis, na žinote – pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų.

Roberta: ateinančiais metais turime įsitikinti, kad likimo dovanotomis septyniomis kortomis galime žaisti rimtą žaidimą, o ne kažkokį „durnių“.

Ačiū už atsakymus.

Parengė V. Visockienė

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite