Greitas gyvenimo tempas ir nenutrūkstantis informacijos srautas kuriančiam žmogui neretai tampa dideliu iššūkiu. Kur ieškoti atgaivos ir įkvėpimo? Vienas iš būdų – gręžtis į savo šaknis ir semtis iš nesenkančios liaudies kūrybos versmės.
2022 metais mažučiame Vajasiškio bažnytkaimyje, kurio bendruomenė pasivadino „Senolių kaimu“, šalimais gyvenančios dailininkės Irmos Gineikienės iniciatyva buvo surengtas pirmasis moterų ir mergaičių pleneras „Rožės ir lelijos“, subūręs profesionalias menininkes ir mėgėjas bei pradedančiąsias. Šis pleneras parodė, kad prisilietimas prie senųjų močiučių audinių, karpinių, siuvinių, jų raštų ir simbolių tyrinėjimas, senosios bažnytinės dailės pažinimas tampa ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir tikra atgaiva, kone terapija sielai.
Tad šiemet toks pleneras surengtas antrą kartą. Jo tema – naivusis menas – puikiai tiko ir profesionalioms menininkėms, ir mėgėjoms bei pradedančiosioms. Dalyvės pirmiausia susipažino su „Senolių kaimo“ seklyčios ekspozicija (lovatiesėmis, gūniomis, skaromis) ir unikaliais bažnyčios bei varpinės lobiais – liturginiams tikslams naudojama tekstile, indais, žibintais, apžiūrėjo unikalius Vajasiškio varpus. Bažnyčios ir parapijos istoriją papasakojo iš šio krašto kilusi menininkė, kultūros vadybininkė Regina Skomskienė, ją papildė parapijietė Zita Jurelienė, vargonininkė Audronė Macijauskienė ir vilnietė menotyrininkė Jolanta Stupelytė. Vėliau klausėmės menotyrininkės dr. Jurgitos Pačkauskienės paskaitos „Simboliai sakraliojoje dailėje“, susipažinome su Marijos vaizdavimu dominikoniškoje tradicijoje. Vajasiškyje gyvenantis eremitas Patrikas aprodė rekolekcijų namus, pakvietęs į koplyčią papasakojo apie ikonų tapybos tradiciją, parodė savo tapytas ikonas. Popiet Irmos Gineikienės paragintos bandėme sukurti mus, plenero dalyves, labiausiai atspindintį simbolį, tarsi herbą, kuriame jungtųsi mums svarbiausi dalykai. Vienų kūrėjų simboliuose susijungė knyga ir paukštis, kitų širdis ir gėlės žiedas, dar kitų kryžius ir lelija…
Kitą dieną pažintį su naiviąja daile tęsėme lydimos zarasiškės dailininkės Ramunės Sladkevičiūtės-Dainienės. Vartėme, tyrinėjome jos atsivežtus albumus, susipažinome su iškiliausiais naiviosios dailės pavyzdžiais. Ramunės pasiūlyta užduotis netikėta – sujungti tapybą ant drobės su siuvinėjimu. Panyrame į darbą: kas tapo savo senelių sodybą, kas biblines scenas, kas liaudies pasakos motyvus. Gimsta įdomūs darbai, jaunos mergaitės mokosi siuvinėjimo amato…
Vakare dr. Jolantos Stupelytės paskaitoje sužinojome daug įdomių dalykų apie krikščioniškąją dailę. Rožės ir lelijos simboliai reiškia pradžią ir pabaigą. Jėzus biblijoje vadinamas laukų lelija, Jesės kelmo atžala. Povo plunksnų „akys“ – visareginčio Dievo simbolis. Kardas ir lelija – teisingumas ir gailestingumas, rožė – amžinybės, bet tuo pačiu ir trapumo, laikinumo simbolis. O kur rožės simbolika Rilke’s poezijoje, Exupéry „Mažojo princo“ rožė….
Trečioji stovyklos diena – išvyka į Zarasus. Audimo artelėje šiltai priėmė tautinio paveldo tyrinėtojos Rima Vitaitė ir Birutė Andrijauskienė. Sužinojome, kad Vajasiškio ir Salako audėjos – žymiausios visame regione, pasigilinome į audinių raštus. Etnožygyje „Aukštaitijos žemėj – Sėlių siela“ su Diana Skvarčinskaite giedojome sutartines, būdingas tik rytų aukštaičiams, patyrinėjome sėliškus kostiumus, vaišinomės kiaušiniene, kepta ant laužo.
Susitikimai su dailininke, karpinių meistre Aušra Kiudulaite visada labai įtraukiantys. Atradome, jog kolektyviniai kūrybiniai žaidimai puikiai išlaisvina nuo baimės suklysti – leidome per rankas viena kitos pradėtus darbus ir pildėme naujomis detalėmis, taip gimė įspūdingi karpiniai.
Paskutiniąją plenero dieną svečiuose sulaukėme tekstilininkės, senųjų amatų žinovės Silvijos Juozelskytės iš Guntauninkų kaimo Ignalinos rajone. Kitados diplominį darbą Vilniaus dailės akademijoje Silvija rengė ekspedicijose fotografuodama, tyrinėdama, fiksuodama savo gimtojo krašto močiučių audinius ir kilimėlius. Silvija pasidalijo unikaliomis nuotraukomis iš savo archyvų, pasakojo apie tekstilės gaminių raštus, motyvus, vietą troboje. Panirome į nostalgiškus prisiminimus – „ir pas mano babą tokių buvo“, „pamenu tokius užtiesalus“… Kiek šilumos, meilės, kruopštumo juose sudėta, kaip puošė buitį ir būtį!
Verta paminėti, kad stovykloje dalyvavę vaikai, be bendrų dailės užsiėmimų, turėjo ir savo programą – šokių, filmų ir dainų vakarus, vatinių žaisliukų dirbtuves, ruošė „vaizdelių teatro” pasirodymus, mokėsi fotografijos, surengė net šukuosenų „puotą“!
Baigiantis plenerui ilgame Vajasiškio mokyklos koridoriuje išdėliotus darbus teko įvertinti, atrinkti tuos, kurie bus spaudžiami ant drobės ir pavirs naujais netikėtais kūriniais, keliaus per parodų sales ir kitas erdves. Pirmoji proga juos pamatyti – jau liepos 23 d. Vajasiškyje, per Oninių atlaidus, kai bus eksponuota pirmoji plenero darbų paroda. Pradžia 10 val. Kviečiame pasidžiaugti sykiu!
Žinoma, pleneras nebūtų įvykęs be organizatorių, VšĮ „Pamėginčius“, asociacijos „Rožės ir lelijos“ triūso ir Lietuvos kultūros tarybos paramos. Dėkui! O Vajasiškio bendruomenei dėkojame už šiltą priėmimą, sąlygas kūrybai, šeimininkėms – už išskirtinai gardų maistą ir dėmesingumą!
Indrė Klimkaitė
Linos Brogaitės-Kažemėkienės, Irmos Gineikienės, Vilijos Visockienės nuotraukos
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.