SĖLIŲ PAVELDĄ APMĄSTANT

0
73
261685000 4863834103638229 3395647534703359057 n

Zarasų ir Dusetų kraštai – iki XV amžiaus sėlių genties gyventa teritorija, išskirtinė savo unikaliu kraštovaizdžiu, archeologinių paminklų gausa, etnologine medžiaga. Sėlių palikimas – ne tik piliakalniai, pilkapiai, šventvietės, atskleidžiantys Sėlos istoriją nuo seniausių laikų iki karaliaus Mindaugo epochos. Tai ir unikalus sėlių muzikinis paveldas – sutartinės, ir tarmės ypatybės, ir sakytinė tradicija, mitologijos bei tautosakos šaltiniai.

Unikali ir įdomi Lietuvos mastu 1930 m. miškuose prie Dusetų įsikūrusio D. Šidlauskio-Visuomio Romuvos (1930–1940 m.) bei J. Basanavičiaus liaudies universiteto veikla, skatinusi ne tik patriotines nuostatas, bet ir istorinius tyrinėjimus bei tautinį ugdymą. Šio liaudies universiteto veiklą palaikė J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Šliūpas.

Įdomu tai, jog šis turtingas sėlių krašto paveldas tebemaitina įvairiopą kūrybinę raišką iki šių dienų. Sėlių žemė išaugino plejadą ryškių kūrėjų, įkvėptų Sėlos kraštovaizdžio ir turtingos tradicijos: Paulių Širvį, Antaną Strazdą, Antaną Vienažindį, vertėją Liną Brogą, kalbininkus Kazimierą Būgą, Antaną Pakerį, Vytautą Mažiulį, muzikus Juozą Gruodį, Lionginą Abarių, teatralus Algirdą ir Faustą Latėnus, dailininkus Eugenijų Raugą, Alvydą Stauską, Nomedą, Šarūną, Mykolą Saukas, Dusetų vardą garsina Romualdo Pučeko, fotografų Genadijaus Kovaliovo, Normantės Ribokaitės, Vilijos Visockienės, Gintauto Kažemėko, skulptoriaus Žydrūno Dainio darbai ir kt. Dusetų kraštas ir šiomis dienomis traukia čia kurtis ir kurti įvairių sričių meno žmones.

Čia šaknis įleidę ar tebeleidžiantys ar neilgam užsukantys, bet šio krašto dvasios pakerėti kūrėjai nepaliauja kelti klausimus: Kokius syvus iš šios žemės, šio krašto geriame? Sartų, Zalvės, Zaduojo ežerai, jų pakrantės, upokšniai, kalnai, piliakalniai, kaimai, bažnytkaimiai, miesteliai ir tolyn nusidriekiančios erdvės – ar tai jos įkvepia muzikiniam kūriniui, poezijai, dainai, potėpiui, spustelėti fotoaparato mygtuką? Ar tūkstantmetis paveldas ataidi kūrėjo sieloje? Kas gali slypėti gamtoje, kraštovaizdyje, istorinėje atmintyje, šio krašto pavelde, kad pažadina žmogų grožio pajautai, kūrybai, raiškai? O dar plačiau – koks žmogus ir jo vietos (gimtosios ar įgytosios) ryšys? Kaip jie vienas kitą veikia ir maitina? Kokia atskiro žmogaus ir jo gimtosios trobos / kaimo / šalies / tautos / tradicijos santykis?

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus asociacija „Dusetų kultūros fondas“ inicijavo ciklą renginių, skirtų pagyvinti ir pagilinti susidomėjimą sėlių krašto (etno)kultūros paveldu. Gaivindami „liaudies universiteto“ tradiciją talkon pasikvietėme etnokultūros, istorijos, lituanistikos sričių specialistus. Rugpjūčio 28 d. Pačiaunės kaime įvyko pirmasis ciklo renginys. Profesorė Viktorija Daujotytė padėjo apmąstyti sėlių kraštovaizdžio, gamtos įtaką pasaulėjautai ir jos atspindžius šio krašto rašytojų kūryboje. Prisiminėme A. Miškinį ir jo „Žaliaduonių gegužę“, T. Tilvytį, genialiausias Pauliaus Širvio eiles ir kitus šio krašto kūrėjus. Beje, apie kraštovaizdžio poetiką ir jos galimumą dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu Viktorija Daujotytė byloja ir savo knygoje „Iš Bileišių vasarų“ (Prigimtinės kultūros institutas, 2020). Bileišiai – kaimelis netoli Dusetų, kur „Aukštaitijos marti“ profesorė Daujotytė leidžia vasaras vyro gimtinėje ravėdama daržą, virdama košę ir uogienę, skindama pupas, tėvo dalgiu (!) šienaudama vešinčią žolę.

Etnologas Libertas Klimka porino apie sėlių pasaulėjautą ir jos atspindžius liaudies kūrybos formose bei papročiuose, priminė klausytojams tautosakoje užfiksuotą kasdienybės išmintį ir gilias kosmologines žinias.

Tarsi tiltas tarp dviejų mokslininkų įžvalgų suskambėjo iš Zarasų kilusios poetės Jurgitos Jasponytės eilės, tarsi liudijančios, jog ir šiomis dienomis kūrėją stipriai veikia jo gimtos vietos, giminės šaknys, šeimoje persakomos poringės ir pasakojimai, gamtos būtis šalimais.

Renginių ciklą lapkričio 27 d. archeologo, žygeivio, Klaipėdos universiteto profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus sudaryto maršruto po sėlių paveldo žiedą pristatymas. Pirmajam šlapiam sniegui drebiant orų nepabūgę žygeiviai susirinko keliauti Vosgėlių piliakalnio apylinkėmis. Į profesoriaus parengtą maršrutą įtrauktos reikšmingos ir būdingos sėlių paveldo vietos, kuriančios spalvingą ir įtaigų Dusetų krašto archeologijos ir mitologijos vertybių paveikslą. Vosgėlių piliakalnis – vienas žymiausių sėlių piliakalnių Lietuvoje, siekia 27 m aukštį, su plačiomis terasomis. Šiaurės vakariniame šlaite stūkso didelis akmuo, apie kuri bylojama, kad tai Velnio neštas ir pamestas akmuo, o po juo esanti anga į kalno požemius. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu prieš mūsų erą, čia gyventa net iki XIV amžiaus pabaigos. Įdomu tai, kad 1934 m. netoli piliakalnio rastas XIV a. pr. Sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis, šiuo metu saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Čia galima pamatyti lietuviškus ilguosius pinigus ir kitas vertybes.

Profesoriaus V. Vaitkevičiaus bylojimus papildė žygio dalyvis J. Virbašius, sugrįžęs atkurti senelių sodybos Vosgėlių kaime. Jis papasakojo legendas, girdėtas iš savo močiutės, kaip milžinė pylusi šį piliakalnį ir tuo pačiu iškasusi netoliese esantį Indrailio ežerą (jį taip pat aplankėme), šio ežero gylis – toks pat kaip piliakalnio aukštis. O piliakalnio viršuje sekmadieniais priglaudus ausį prie žemės girdėti skambant bažnyčios varpai.

Vėliau profesorius V. Vaitkevičius skaitė paskaitą apie svarbiausius sėlių krašto archeologinius paminklus ir pristatė sudarytą 7 krypčių maršrutą, ką įdomaus galima pamatyti keliaujant skirtingomis kryptimis iš Dusetų. Tai ir Kubiliškio miško pilkapynas, ir Pakriaunio akmuo su pėdomis, dabar atsidūręs Kriaunos saloje, Bradesių ąžuolai su legendomis ir duomenimis apie čia D. Šidlausko-Visuomio kurtą Romuvą, alkakalniai Avilio ežere, Savičiūnų šaltinis, alkakalniai Dievaičiukas ir Dievaitytė bei kitos įdomybės. Maršrutas bus prieinamas ir pravartus pavasarį besileidžiantiems savo krašto pažinti.

Popietę praturtino pažintis su unikaliu sėlių kultūros paveldu – sutartinėmis. Tokių polifoninių giesmių kituose Lietuvos regionuose nėra, tik Rytų Aukštaitijoje. žymiausia sutartinių tyrinėtoja Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė teigia, kad šiaurės rytų Lietuvoje gyvavusios polifonijos atlikimas buvo gana sudėtingas iš kartos į kartą perduodamas giedojimo menas. Tai buvusi ne bendruomeninė, bet šeimyninė tradicija. Motinų perduodamos dukterims sutartinės keliavo iš kartos į kartą. Kiekviena sutartinių giedotojų grupė žinojo tik jai būdingų giedojimo būdų: vienos – trejinių bei keturinių, kitos – atitartinių sutartinių. Iš viso užfiksuoti net 38 sutartinių atlikimo būdai. Stiprus, disonuojantis balsų skambėjimas apibūdinamas žodžiais: „skudučiuoja“, „sumuša“, „pridaužia“, „kaip gulbės tūtuoja“, „kaip gervės gargsi“ ir pan. Pasak Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės, giedojimas neįprastu balsu yra svarbus bruožas, apibūdinantis senovinį sekundinį daugiabalsumą. Sutartinių gražumas išryškėja klausantis besipinančių melodijų ir kerinčių garsažodžių: tatato, linago, siudijo, dūno, sadauto ir pan. Klausydamasis patyrusių, gerai susigiedojusių grupių, tarytum ir pats susilieji su jų giesmėmis, o kartu ir su visata, lieka tik begalinė skambanti erdvė. 2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialiosios kultūros sąrašą, medžiagos apie sutartines – tekstų, garsų ir vaizdų – galima rasti internete, taigi su jomis susipažinti jau gali kiekvienas besidomintis visame pasaulyje, o mums belieka pažinti, gilintis ir didžiuotis sėlišku paveldu.

Projektą „Sėlių kultūros paveldas nūdienoje: raiškos formų įvairovė ir aktualizavimas“ remia Lietuvos kultūros taryba

Indrė Klimkaitė

Jūratės Mardosienės, Linos Brogaitės-Kažemėkienės, Gintarės Laurikėnienės nuotraukos

261990405 4863733033648336 9066148894915763001 n

262169282 4863871523634487 9166042586888415374 n

LTK Logotipas Juodas1

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite