„SURIŠTOS RANKOS“ NORINT IŠ LIETUVOS IŠSTUMTI RUSIŠKĄ PREKYBOS TINKLĄ „MERE“: DALIAI VARTOTOJŲ PARDUOTUVĖS KILMĖ NERŪPI

1
121
ELTA4468288 Vilnius, 2024 m. Vasario 2 d. (ELTA). Elta kampas - Laurynas Kasčiūnas 2024.02.02 16:54:03. Julius Kalinskas (ELTA)

Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“ priklausantis prekybos tinklas „Mere“, kaip skelbiama jų puslapyje, Lietuvoje turi 26 parduotuves ir po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą toliau tęsia veiklą. Ekspertų teigimu, įmonės tęstinumą lemia nekonkurencinga lietuviška rinka ir veiklos sankcionavimo trūkumas. Tuo metu valdžios atstovai tikina, kad norint apriboti „Mere“ veiklą, reikėtų draudimų visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors „Mere“ parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB „Valientė“, visgi paties „Svetofor“ vadovybė įsikūrusi Krasnojarske.

Pastaruoju metu kritikos visuomenėje sulaukia ne tik pats prekybos tinklas, bet ir apie jį komunikuojanti prekių kainų palyginimo platforma „Pricer.lt“. Jau prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „Pricer.lt“ dalinosi „Mere“ kaip sėkmingo verslo pavyzdžiu.

„Mere šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – rašoma praėjusių metų vasarį siųstame „Pricer.lt“ pranešime spaudai.

Visgi, šios platformos atstovai tikina, kad savo publikacijose jie kelia geopolitinio konteksto problemą ir atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai galvoja apie išgyvenimo, o ne moralės klausimą.

„Visų pirma, mes šnekame apie tai, kad yra tokia problema. Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus“, – Eltai teigė „Pricer.lt“ atstovas Artūras Vizickas.

Jis patikino, kad platforma neturi jokių komercinių ryšių ar kontraktų su „Mere“ (UAB „Valientė“) ir „negiria jų už šeimininkus“. Tačiau, pasak A. Vizicko, „Pricer.lt“ darbo sritis yra mažmeninė prekyba, tad jie turi aprašyti ir „Mere“ parduotuvių tinklo atvejį. 

A. Vizicko nuomone, šio tinklo sėkmę šalyje lemia nekonkurencinga Lietuvos rinka.

„Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos“, – tikino jis.

Nėra reglamentuotų apribojimų

„Pricer.lt“ atstovas akcentavo, kad matydami žemas kainas vartotojai nebemąsto apie prekybos tinklo kilmę. Pasak jo, „Mere“ Lietuvoje veikia visiškai legaliai, o sprendimas dėl ryšių su Rusija yra vartotojų ir paties prekybos tinklo rankose. „Pricer.lt“ tikina, kad šį reglamentavimą turėtų užtikrinti valdžia.

„Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra priimtina šiandien dienai santykiuose su Rusijos verslu, kas nepriimtina ir tai palikta pilkoje zonoje“, – Eltai sakė A. Vizickas.

Anot jo, šis verslas jau atrado nišą lietuviškoje rinkoje, tad jei ir toliau nebus griežtų reguliavimų ar konkurencingų kainų, „Mere“ turi perspektyvų plėstis toliau.

„Jeigu jis turi tokių perspektyvų, tai vartotojas daro pasirinkimą, kad jam reikia išgyventi ir jis eina į tokį prekybos tinklą. Ir tiekėjai, kurie irgi turi klausimą, o kur parduoti savo pagamintą produkciją, jie tai mato kaip išeitį. Visose savo publikacijose mes tiesiog aprašome šį reiškinį“, – pabrėžė A. Vizickas.

Kolegos nuomonei, kad trūksta griežtų reguliavimų rusiškiems verslams, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čapkauskas. Jis akcentavo ir tai, kad rašytose publikacijose yra ne tik aprašoma verslo sėkmė, bet ir kritikuojama, kad tokiam tinklui leidžiama plėstis.

„Paskaitykite mano straipsnius, ką aš rašęs. Jie yra su kritika valdžiai, kaip jie leidžia šiuos dalykus“, – Eltai teigė P. Čapkauskas.

ELTA bandė susisiekti su prekybos tinklo „Mere“ atstovais, tačiau jie situaciją komentuoti atsisakė.

„Surištos rankos“

Nors ekspertai žeria kritiką valdžios atstovams, visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patikino, kad šios įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti tik tokiu atveju, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje (ES).

„Tikrai norėčiau įtvirtinti, reikia paieškoti būdų. Tačiau mes turime surištas rankas“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

„Ekonomines sankcijas Lietuva delegavo Europos Sąjungai. Kas patenka į tas sankcijas, tą mes galime su šaknimis išrauti, apriboti veiklą. Prekyba maisto produktais, buitinėmis prekėmis nepatenka į ES sankcijų sąrašą. Tai mus labai smarkiai riboja“, – pridūrė jis.

Pasak NSGK pirmininko, ekonominės sankcijos yra ES sritis, tad nors Lietuva nuolat siekia griežtinti sankcijas, ne dėl visų sričių pavyksta sutarti.

„Šalys daugiau jau nebespaudžia gazo pedalo“, – svarstydamas apie situaciją Briuselio koridoriuose tikino L. Kasčiūnas.

Vakaruose parduotuvės uždarytos po invazijos į Ukrainą

Nors dar 2021-aisiais „Mere“ atidarė pirmąją parduotuvę Jungtinėje Karalystėje, tačiau Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, visos šio tinklo parduotuvės buvo uždarytos. Analogiškos situacijos įvyko ir Belgijoje, Ispanijos.

Tuo metu Ukraina „Svetofor“ ir „Mere“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukė dar prieš prasidedant karui dėl tinklo aktyvios veiklos okupuotame Kryme.

Šiuo metu „Mere“ parduotuvės Europoje veikia Lietuvoje, Rumunijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Visgi, nors prekybos tinklo plėtra Vakaruose buvo nesėkminga, „Verslo žinios“ skelbia, kad „Mere“ vėl bando plėstis. Tačiau šį kartą su kitu pavadinimu – „MyPrice“. Penkiomis kalbomis – olandų, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų – veikiančiose interneto svetainėse, teigiama, kad įmonė veikia dešimtyje Europos šalių, tačiau konkrečiai jos nėra įvardijamos.

Martyna Pikelytė (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

1 KOMENTARAS

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite