TADAS BARAUSKAS: „JEIGU PASISEKS – ATVAŽIUOSIU Į ZARASŲ RAJONĄ PADIRBĖTI“

Šiais metais, rudenį, T. Barauskas dalyvaus Seimo rinkimuose. Rinkimą apygarda aprėpia ne tik Rokiškio, kuriame jis gerai žinomas – ketvirtą kadenciją yra rajono savivaldybės tarybos narys, bet ir Zarasus, tad likusį laiką iki rinkimų, sako, išnaudojantis pažinčiai su mažiau jį žinančio krašto žmonėmis. Jis apsilankė kone visose Zarasą rajono seniūnijose, bendruomenėse. „Zarasą rajone maloniai nustebino tai, kad čia veikia aktyvios bendruomenės ir draugiškai bendraujantys žmonės. Apvažiavau, kiek galėjau, Zarasus, Antalieptę, Antazavę, Dusetas, Šniukštus, Samanius, Suvieką, Avilius, Imbradą, Baibius, Degučius. Susitikau su seniūnaičiais ir bendruomenią pirmininkais. Smalsu, kuo jie domisi, ką veikia. Man svarbus bendravimas su „gyvo“ kontakto norinčiais žmonėmis“,- įsitikinęs pašnekovas.

–             Dabar siekiantis tapti Seimo nariu esate gerai žinomas žmogus Rokiškyje?

–             Savivaldos rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatą į Rokiškio merus išrinko pirmajame ture. Po reitingavimo 50 kandidatų sąraše likau antras užleisdamas tik merą ir nuo joo atsilikau 42 pirmumo balsais. LSDP su ta intencija, kad esu žinomas, mėgstamas, turiu patirties, ir iškėlė mano kandidatūrą į LR Seimą. Esu pasirengęs, jeigu pasiseks, atvažiuoti į Zarasų rajoną padirbėti ir turiu viltį, kad pavyks surasti bendrą kalbą su rajono mere ir administracija. Geras Seimo narys privalo savo kraštu rūpintis ir geruoju lobizmu užsiimti. Turiu įvairiapusės patirties. Man nekiltų klausimas – nuo ko pradėti.

–             Apklausos rodo, kad didelė žmonių dalis nemato savo atsakomybės už tai, kaip jie gyvena, kad jais turi rūpintis Valstybė, kažkas…

–             Šito dalyko aš nesuprantu. Būdami sveiki, darbingi, išsilavinę, turime dirbti ir užsidirbti bei savo dalį įnešti visuomenės gerovei.

–             Ką šia tema sako socialdemokratai?

–             Socialdemokratai yra linkę silpnąją visuomenės dalį daugiau palaikyti. Tik kiek daugiau? Manau, kad „neperlenkiant lazdos“. Mes turime rasti tą balansą, nes valstybėje svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir socialinių paslaugų sferoje.

–             Gal pastebite, kur jau šiek tiek perlenkiama?

–             Galvoju, kai kur perlenkiama su pašalpomis. Juk iš visuomenės nuolatos juntamas spaudimas – tai buto neišlaiko, tai šildymas per daug kainuoja… Gaunamos gerovės suma jau vos nelenkia uždirbamo minimumo, kuris turėtų skirtis nuo valstybės paramos. Šioje vietoje logikos nėra.

–             Kokių minčių Jums kyla dėl važiuojančių į užsienį padirbėti, pagyventi? Jeigu tai daro jaunimas, gal nėra blogai – nuvažiuoja, grįžta užsidirbę?

–             Tikrai pritariu – nėra blogai. Jaunimas pamato, kaip ten gyvenama, atsiveža idėjų, kalbų išmoksta. Bet kelia abejonių pasakymas „grįžta“. Apie 800-900 tūkstančių išvykusių į užsienį lietuvių ar grįš? Dėl Lietuvos genofondo mažėjimo – ne tik dėl demografinio, natūra-laus, bet ir darbinio nuotėkio – tikrai gaila. Kita vertus, galime pasidžiaugti Europos Sąjungos pagrindinėmis vertybėmis – laisvu žmogaus, prekių judėjimu bei panašiai. Kad negrįžta, – gaila, kad žmonės naudojasi atsivėrusiomis galimybėmis, – džiugu.

–             Kuriose iš Europos šalių tvarka Jums atrodo patraukliausia, sektina?

–             Man patinka skandinavai – ir dėl švietimo sistemos, ir dėl socialinės politikos. Skandinavų labai dideli mokesčiai, bet jie juos sumoka ir efektyviai perskirsto. Taip jaučia naudą kiekvienas šios valstybės gyventojas. Iš to, kas lieka, dar gali gerai gyventi. Gal taip susiklostė dėl to, kad Švedijoje, pvz., trisdešimt metų vadovavo socialdemokratai. O gal ir ne partijos lemia sugebėjimą valstybėje tvarkytis, o lyderiai, žmonės. Anglosaksai (anglai, airiai, škotai) taip pat gerai, tvarkingai valdo. Pietų šalyse -Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje – daugiau liberalizmo, darželiai, mokyklos sunkiau prieinamos, daugiau privataus verslo šioje srityje.

–             Kokius „už“ ir „prieš“ paminėtumėte kalbėdamas apie privačius darželius, mokyklas?

–             T ikrai nesu prieš. Jeigu kuriasi, jeigu žmonėms yra poreikis ir jie nori tokios paslaugos, viskas gerai. Tačiau ir valstybinėse mokyklose dirba puikūs pedagogai, kurie „išspaudžia“ gerus rezultatus ir gerai parengia vaikus. Norėčiau pažymėti, kad valstybės finansavimas – tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus – turėtų būti vienodas. Visuomeninės paslaugos turėtų išlaikyti aukštą lygį, neturėtume jų „nusodinti“, kad nepastūmėtume rinktis privačių, kuriomis galėtų pasinaudoti tik pasiturintys.

–             Jūs dirbote mokytoju. Jeigu tektų grįžti dirbti į mokyklą, ar norėtumėte dar?

–             Sąžiningai? Ne. Reikėtų, be abejo, dirbčiau, bet grįžti … kažin. Matau, kas dabar vyksta švietime, susitinku su buvusiais kolegomis, jie sako: „Tadai, mes kaip nors pabaigsime, bet jeigu tu turi sveiko proto, tai jau nebegrįžk“. Man patiko mokykloje dirbti su jaunimu, buvo įdomu, bet ta sumaištis…, reforma po reformos…. Tada dar prasidėjo tarpsnis – „vaikai su savo teisėmis, bet be pareigų“ . Nebesupranti, ką tu gali, ko nebegali… Iš tiesų mūsų švietimo sistema komplikuojasi. Tai matome ir iš rezultatų. Štai, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų plitimas švietimo įstaigose – jų atrandama ne tik didmiesčių mokyklose, ne naujiena – ir rajonuose. Labai tikiuosi, kad šita blogybė sumažės.

–             Buvote ir esate Seimo nario padėjėjas, kokią įtaką jums padarė šis darbas?

–             Man gal didesnę įtaką padarė prieš tai buvęs Seimo narys Vytautas Saulis. Jis man buvo tarsi politinis mokytojas, skatinęs vertinti dalykus ne tik iš politinės, bet ir iš žmogiškosios pusės. Buvau Seimo nario Vidmanto Kanopos rinkimų štabo vadovas ir dirbau, kad jis taptų Seimo nariu. Beje, yra atėjęs iš verslo. Iš jo mokausi pragmatiškumo. Sprendimai greiti, aiškūs, konkretūs, nevilkinant – duodant žodį ir jį vykdant. Dabar jis dirba Seimo Žemės ūkio komitete. Man labiau priimtinos sritys savivalda, švietimas, finansai. Sėkmės atveju, jei tapčiau Seimo nariu, matyčiau savo darbą tuose Seimo komitetuose.

–             Dabar turite daug susitikimų?

–             Rokiškyje, kai pradėjau važinėti nuo 2011 m., būdamas Seimo nario V Saulio padėjėju, taip iki šiol suku ir suku ratus po rajoną. Zarasuose taip pat daug apvažiavau, bet tai tik pradinis pasižvalgymas, įdirbiui padaryti reikia laiko – apvažiuoti, pažiūrėti, susipažinti, „pačiupinėti“, kuo gyvena žmonės.

–             Ar matote politiko darbo prasmę?

–             Matau. Ir ypač tada, kai mūsų priimami sprendimai per kokius dvejus-trejus metus įsibėgėja, pasiekia efektą.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Tado Barausko PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 2024/07/01/01.