UŽGAVĖNĖS

0
85
16904900 1251277484948311 8720873826340887227 o

Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai,kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Gavėno deginimas. Užgavėnės dar vadinamos Užugavomis, Ragučio švente.

Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų (Pelenija) diena.

XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl buvo atgaivintos. Užgavėnių šventės nuo senų laikų žinomos visoje Europoje. Tai pagoniška šventė, vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Anksčiau šventės vaišės trukdavusios aštuonias dienas. Jų metu buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose keršus jaučius pasikinkę, giesmes giedantys persirengėliai vežiojo baidyklę – maumą. Atėjus krikščionybei Ragučio šventė virto žiemos išvarymo bei atsisveikinimo su ja švente.

Užgavėnės yra juoko, išdaigų diena. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į apeigas ir burtus, kurie išvaro žiemos demonus ir pažadina šalčio sukaustytą žemę iš miego, suteikia jai derlingumo galią. Apeigos susijusios su jaunavedžiais, kurie po vedybų dar neturi vaikų. Išjuokiami nevedusieji.

Per Užgavėnes negalima dirbti sunkių darbų, nes tikėta: jei sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų. Anksčiau vienas darbas buvo privalomas – išvežti bent vieną vežimą mėšlo. Dabar galima interpretuoti, kad reikia atsikratyti ko nors ilgai kaupto ir nereikalingo.

Seniau Užgavėnių metu pagrindinis maistas buvo ne blynai, o mėsa. Sekmadienį (prieš Užgavėnes) reikėdavo valgyti 3 kartus, pirmadienį – 6 kartus (kai kur net 7 ar 9), antradienį – per Užgavėnes 12 kartų. Valgiai:
• Šiupinys – virti žirniai su kiaulės galva ir kojomis, uodega. Pats seniausias Užgavėnių patiekalas. Sakoma, kad kuris valgydamas šiupinį ras uodegą, to bus netrukus veselė. Kiunkė – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.
• Blynai – miltiniai. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais vaišindavo svečius. Blynai turėjo apeiginę simbolinę reikšmę. Tiesiogiai siejami su pavasarį sugrįžtančios, švytinčios Saulės skritulio vaizdiniu. Saulės sugrįžimas įprasmina Užgavėnių, kaip religinės šventės, idėją.
• Spurgos – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• Šaltiena – tradicinis Užgavėnių valgis. Verdamas iš kiaulės ausų, kojų, galvos. Užvalgę šaltienos vyrai gerdavo raugintą miežinį alų. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto.
Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, kai mėsą valgyti draudžiama.

Parengė Vilma Mickutė, Amatų centro Antazavės dvare vadovė.

Informaciję suteikė Gytis Gruzdas, Antazavės kultūros centro renginių organizatorius.

Vilijos Visockienės nuotraukose užfiksuotos Užgavėnių akimirkos Antazavėje 2017 m.

16835866 1251278028281590 7286325138443300330 o

16836231 1251277404948319 1759720621262301890 o

16836644 1251281608281232 1915724703877800361 o

16836655 1251275738281819 1278536403994663641 o

16903362 1251275434948516 9012359624329786731 o

16903512 1251277718281621 8175794205365803393 o

16903584 1251281711614555 4313389196513312763 o

16904763 1251284054947654 3790592473335285092 o

16904835 1251277658281627 1067611547577620204 o

16992386 1251280488281344 228618960942018039 o

17015936 1251283371614389 933957544030690041 o

17016035 1251275874948472 7426958631238640017 o

17017031 1251278154948244 5611377066068372343 o

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite