XXIV PANEVĖŽIO TARPTAUTINIO KERAMIKOS SIMPOZIUMO PARODA

0
74

Lapkričio 8 d. Dusetų dailės galerijoje atidaryta XXIV Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Jos autoriai – Dmitrij Buławka-Fankidejski (Lenkija), Viviane Diehl (Brazilija), Maryna Handysh (Ukraina), Wen-Hsi Harman (Taivanas / Jungtinė Karalystė), Martin Harman (Jungtinė Karalystė), Rokas Janušonis (Lietuva), Sunbin Lim (Pietų Korėja / Vokietija), Agnė Šemberaitė (Lietuva).

Parodą pristatęs Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas papasakojo apie Dusetų ir Panevėžio miesto menininkus siejančius ilgamečius glaudžius ryšius – keičiamasi parodomis, dalyvaujama bendruose pleneruose, įvairiuose meniniuose projektuose. Svečius bei dusetiškius pasveikinęs Dusetų seniūnas Darius Steponavičius pasidžiaugė, kad moksleiviai turi puikią progą pamatyti profesionalių keramikų kūrybą, pasisemti idėjų bei įkvėpimo. Atidaryme dalyvavo daug žiūrovų, jų tarpe didelis būrys Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų meno skyriaus moksleivių. Jie jau turėjo išskirtinę galimybę susitikti, pasimokyti keramikos paslapčių simpoziumo dalyvių surengtoje atviroje edukacijoje, vykusioje Dusetose derliaus šventės metu.

 Į atidarymą atvyko simpoziumo vadovė, Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljono vedėja Aurelija Seilienė, direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kiaušas, galerijos darbuotojai bei keramikai Egidijus Radvenskas ir Eugenijus Čibinskas. Šie du menininkai dalyvauja visuose simpoziume nuo pačio pirmojo, įvykusio prieš 24 metus. Kaip užgimė simpoziumas, apie jame dalyvaujančius menininkus, naujai išleistą parodos katalogą papasakojo A. Seilienė.

***

Pasibaigus 24-ajam Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui, Panevėžio miesto dailės galerijos kolekcijoje lieka jo metu menininkų sukurti darbai. Beveik mėnesį trukusiame kūrybiniame procese netruko nei džiugių atradimų, nei gana karčių nusivylimų. Kaip ir kaskart, menininkų ambicijas išpildo arba apkarpo viena pagrindinių bendraautorių – ugnis, nuo kurios malonės priklauso, džiuginantys ar nuviliantys rezultatai laukia dalyvių ir parodos lankytojų.

Kiekvienų metų simpoziumų kūriniai tarsi susiskirsto į keletą grupių, kurias vienija ir skiria idėjos bei formos. Šie metai ne išimtis. Sukurtus darbus galima grupuoti į gamtinius, natūralius pavidalus ir architektūriškas, stuktūriškas formas. Kai kurių autorių darbai kalba apie šių dviejų grupių maišymąsi tarpusavyje, pavyzdžiui, lenko Dmitrijaus Buławkos-Fankidejskio (g. 1988) kūriniai sufleruoja nuolatinį kismą ir priklausomybę vienam nuo kito. Jo kuriamos formos yra kažkas tarp natūraliai susiformavusio ir specialiai suformuoto pavidalo. Autorius ieško sąsajų tarp matomų ir nematomų gamtą formuojančių reiškinių, juos perkelia į savo skulptūras. Dmitrijaus kūriniai nėra baigtiniai, kadangi jie sukurti taip, kad galėtų nuolat keistis ir augti, gyventi toliau, nebepriklausomai nuo menininko sprendimų, tiesiog veikiami gamtos.

Lietuvės Agnės Šemberaitės (g. 1972) kūryba yra daugiasluoksnė. Jos darbuose svarbus naratyvas, siužetiškumas. Kaip ir visoje keramikės kūryboje, taip ir simpoziumo metu sukurtas kūrinys yra tikro ir išgalvoto, realaus ir siurrealaus mišinys. Autorė nulipdė dievybę vikšro pavidalu – sočią, ramią, visa matančią, kiek atgrasią, bet kartu keliančią pasitikėjimą. Neaišku lieka, tik ar metamorfozė baigsis peraugimu į visiškai žmogiškąjį pavidalą, ar vabzdiškasis pradas galutinai pasiglemš bet kokį likusį žmogiškumą.

Ukrainos menininkė Maryna Handysh (g. 1989) savo kūryboje tyrinėja procesą nuo pasąmoninių vaizdinių atsiradimo iki jų transformacijų, kuomet gimsta materialus pavidalas. 24-ojo Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo metu M. Handysh sukūrė keletą didelių skulptūrų – besiskleidžiančių žiedų, simbolizuojančių viltį, trykštančią iš žmogaus gelmės. Galingas delnas ne tik prilaiko žiedus, tačiau kartu atlieka ir saugaus prieglobsčio funkciją.

Augaliniai motyvai reiškiasi ir brazilės Viviane Diehl (g. 1964) darbuose. Ji toliau tęsia savo „Miškų“ seriją, kurdama aukštą sudegusių medžių grupę. Ši serija skatina estetinę ir kartu simbolinę patirtį, apmąstymus apie žmogaus ir gamtos santykį, aplinkos ir kasdienybės iššūkius šiuolaikiniame pasaulyje. Kaip nuolat dega miškai, taip ir mūsų sielos rusena visuotinio perdegimo sindromo laikais.

Pietų Korėjos atstovas Sunbin Lim (g. 1981) taip pat inspiracijų ieško tam tikruose nykimo procesuose. Jo kūrinių motyvai ateina iš senų griuvėsių (sena architektūra – žmogiškasis pradas) ir nuolat kintančios ir kartu mirštančios gamtos (gamtinis pradas). Stebėdamas šių darinių struktūras, vidines erdves, paviršiaus faktūras, S. Lim atranda netobulą grožį. Pasitelkdamas šias idėjas, jis taip pat kuria laiko erozijos paveiktus objektus.

Tarp dviejų polių sąsajų ieško ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Taivano menininkė Wen-Hsi Harman (g. 1984). Ji tyrinėja tarpkultūrinį tapatumą. Buvimas tarpinėje būsenoje tarp dviejų kultūrų jai suteikia pamatą tyrinėti tokią būseną, kuomet tarsi pilnai nepriklausoma nei vienai, nei kitai bendruomenei. Savo tapatumą autorė bando atskleisti pasitelkdama Formozinio Himalajinio lokio (nykstanti rūšis) įvaizdį. Jo V formos balta apykaklė susišaukia su Vakarų kultūroje populiariu pergalės ženklu. Taip pat keramikė kūrinio paviršių dekoruoja mažais žvyneliais, kurie simbolizuoja pirštų atspaudus – unikalumo ir išskirtinumo ženklus. Jos vyras Martinas Harmanas (g. 1986) toli nuo figūratyvinio vaizdavimo. Savo kūrybą jis grindžia aiškiomis geometrinėmis formomis, kurias modifikuoja ir kuria naujas struktūras. Įdomu tai, kad jo inspiracijos yra gamtiniai architektūriniai paminklai, tokie kaip, pavyzdžiui, Stounhendžas. Autoriui yra artimas nedidelis mastelis, tad ir simpoziumo metu jis pernelyg nenutolo nuo jam įprasto dydžio, tačiau spalvinė gama ženkliai pakito. Nuo ryškiaspalvių sprendimų pereita prie gana nuosaikaus žemės atspalvių kolorito. Ne paslaptis, kad tokius sprendimus diktuoja ir aukšto degimo technologija.

Geometrinės formos, architektūrinės struktūros svarbios lietuvių menininkui Rokui Janušoniui (g. 1997). Ką tik keramikos magistrantūros studijas baigęs jaunas menininkas į molį žiūri kaip į universalią medžiagą ir dar vieną įrankį idėjai išreikšti, atsisakant su keramika tapatinamo amato ir funkcionalumo. R. Janušonis jungia keramikinį tūrį su grafine linija, tyrinėja jų sąveiką. Šį savo kūrybos modelį jis pasitelkė ir Panevėžio simpoziume.

Šiek tiek bendrų sąlyčio taškų ir kardinalių skirtumų sujungia menininkus idėjų dalyboms. Tai ir yra pagrindinis simpoziumo tikslas. O rezultatai visada džiugina bet kuriuo atveju, ar jie visiškai tokie, kokių tikėtasi, ar nenuspėjami, bet teigiami, ar ne tokie vykę, kokie buvo lūkesčiai. Tačiau jie palieka ne tik naujus kūrinius kolekcijoje, bet ir neišdildomas patirtis bei įspūdžius dalyvių prisiminimuose.

Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Kviečiame aplankyti!

Simpoziumo organizatorius – Panevėžio miesto dailės galerija, partneriai: Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Biržų krašto muziejus „Sėla“.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė. Rėmėjai: „Kalnapilis“, „Panevėžio stiklas“, „Midenė“, „Regama“.

Parengė V. Visockienė, nuotr. autorės

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite