ZARASŲ RAJONAS LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSE

0
338
žilvinas9

Zarasų r. savivaldybė šiemet užima 50-51 vietas (kartu su Joniškio r. sav.) 54-ių mažųjų savivaldybių indekse. Iš esmės nuo pernai pozicijos nepasikeitė, savivaldybė buvo 51-oje vietoje.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Palyginus gerai įvertinta Zarasų rajono savivaldybės „Komunalinių paslaugų” sritis. Pernai galiojo palyginus maža šilumos kaina (5,65 ct/kWh lyginant su 6,2 ct/kWh vidurkiu mažosiose savivaldybėse). Buitinių atliekų surinkimo sektoriuje buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, pritrauktas privatus sektorius.

„Mokesčių” srities balą gerino tai, kad savivaldybėje pernai galiojo palyginus maži mokesčiai už verslo liudijimus – vidutinė kaina siekė 68 eurus (mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 117 eurų).

„Tačiau gyventojams svarbūs socialiniai rodikliai savivaldybėje prasti. 2016 m. čia nedarbo lygis buvo vienas didžiausių – 14 proc., lyginant su 9,7 proc. vidurkiu mažosiose savivaldybėse. Beveik kas antras bedarbis darbo nerado ilgiau kaip metus. Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų tais pačiais metais siekė 7 proc., vidurkis – 4,3 proc.”, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

„Zarasuose trūksta investicijų, jų vienam gyventojui tenka mažiau nei daugelyje savivaldybių. Pavyzdžiui, tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui 2015 m. teko 60 eurų, kuomet vidurkis siekė 1127 eurus ”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

„Biudžeto” srities vertinimą neigiamai paveikė tai, kad Zarasai buvo viena iš mažiausiai viešųjų pirkimų skelbusių savivaldybių. Be to, 2016 m. vidaus sandoriai (kai perkama iš savo įmonių be konkurso) sudarė beveik 9 proc. viešųjų pirkimų vertės (vidurkis mažosiose savivaldybėse – 3 proc.). Viešųjų pirkimų skelbimas ir vidaus sandorių atsisakymas yra svarbus skaidraus biudžeto lėšų naudojimo bruožas.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.
54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą ir daugiau apie Zarasų rajoną rasite čia: https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2017
Taip pat indeksas prieinamas šioje nuorodoje:
HTTP://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premijaą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.

Kontaktams: Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. 8 620 22200, el. Paštas: asta@llri.lt

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite