ZARASŲ RAJONO RŪPESTIS – INVESTICIJŲ TRŪKUMAS IR BEDARBYSTĖ

0
77
SI1 2019 01

Zarasų r. savivaldybė kaip ir pernai šiemet buvo 52 vietoje mažųjų savivaldybių indekse. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kasmet paskelbė du indeksus – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

„Zarasų rajono savivaldybei sunku suaktyvinti ekonomiką, kurie buvo palyginus pasyvi. Tūkstančiui gyventojų teko tik 18,4 veikiančių ūkio subjektų, 27,4 pratęstų ir išduotų verslo liudijimų bei 4,2 statybos leidimų. Palyginimui vidutiniškai mažosiose savivaldybėse tūkstančiui gyventojų teko 23,7 veikiančių ūkio subjektų, 41 pratęstas ir išduotas verslo liudijimas bei 5,3 statybos leidimai“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Zarasų rajonui sunkiai sekėsi pritraukti investicijų. 2017 m. (investicijų duomenys skaičiuojami ankstesnių metų nei kiti) vienam gyventojui teko tik 506 eurai materialinių investicijų, jų mažiau buvo tik Skuodo r. (485 eurai gyventojui). Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 114 eurų, palyginti su 1 251 euro vidurkiu mažosiose savivaldybėse.

Prasti ekonominiai rodikliai lemia ir prastus socialinius rodiklius. Savivaldybėje buvo aukščiausias nedarbo lygis Lietuvoje (kartu su Lazdijų raj.) – 14,9 proc. Čia įsisenėjusi ilgalaikės bedarbystės problema – kas antras bedarbis darbo neturėjo ilgiau nei 6 ar 12 mėnesių. Tai paaštrino ir socialines problemas – socialinę pašalpą gavo 7,3 proc. gyventojų, būsto šildymo kompensacijas – net 8 proc. Palyginimui mažosiose savivaldybėse socialinės pašalpos buvo reikalingos tik 3,8 proc. gyventojų, o būsto šildymo kompensacijos – 5,2 proc.”– teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasidžiaugti galima, kad savivaldybės skola siekė 24,1 proc. ir buvo mažesnė už vidutinę mažosiose savivaldybėse (25,8 proc.).

Savivaldybės administracija buvo sąlyginai didelė. Tūkstančiui gyventojų teko 9,2 užimtos pareigybės, palyginti su 7,6 darbuotojų vidurkiu. Savivaldybės administracijai išlaikyti teko skirti 10,9 proc. visų išlaidų, kai vidutiniškai – 8 proc.

Indeksas rodo neraminančių tendencijų

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Trumpai:
6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.

Kontaktams: Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. +370 620 22200, el. paštas: asta@llri.lt

Indrė Genytė Pikčienė

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite