Šį savaitgalį Stelmužė pasipuoš Žilvino Landzbergo „Karūna”.
9 metrų ilgio elnio ragus vaizduojantis kūrinys įsikurs visai greta tūkstantmečio Stelmužės ąžuolo ir XVI a. Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčios, laikomos seniausiu medinės architektūros statiniu Lietuvoje.
Skirtingiems pasauliams – praeities ir dabarties, gamtos ir kultūros, sakralaus ir sekuliaraus – priklausantys objektai, atsidūrę vienas kito akivaizdoje, atsivers naujomis simbolinėmis prasmėmis. Trapus, nuo lankytojų atitvertas, jau tik per atstumą stebimas ąžuolas, ir šiuolaikinio meno objektas, atviras tiesioginiam santykiui su žiūrovu, kviečiantis paliesti, atsiremti, prisėsti. Ąžuolas, medinė Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnytėlė ir „Karūna“ tampa skirtingas epochas įkūnijančiais simboliais. Prieš tūkstantį metų lenkėmės medžiui, vėliau iš medžio iškirstam kryžiui, o šiandien, šalia milžiniškos „Karūnos“, išdidžiai virš savęs į dangų kelsime fotokamerą.
Vis tik „Karūna“ nėra paskutinis mūsų laikmetį reprezentuojančios trilogijos pasakojimas, kūrinyje atrandame ir akivaizdžias naujo virsmo pradžios užuominas. Elnias patinas kasmet numeta ragus ir atsiaugina naujus, tačiau jau su papildoma atšaka, pažyminčia dar vienus jo nugyventus metus. Dėl šio gebėjimo atsinaujinti lietuvių mitologijoje elnias yra siejamas su gyvybės medžiu. Gamta, kaip ir istorija, yra cikliška. „Karūnos“ savininkui šis naujas virsmas turėtų būti lemtingas. Stelmužėje pametęs aštuonias atšakas turinčius milžiniškus senuosius ragus jis turėtų užsiauginti jau devyniaragę karūną, o kartu su ja įgauti ir naujų, stebuklingųjų galių.
Anot padavimo, elnias devyniaragis kiekvienais metais pargrįžta naujų ragų vainike nešdamas Saulę, o kartu su ja įsukdamas naują – gyvybės ir istorijos – ratą.
Idėja įkurdinti „Karūną“ Stelmužėje kilo kolekcininkui Ramučiui Petniūnui. Vėliau prisijungusių kitų žmonių ir institucijų ši idėja virto realybe.
Dėkojame šią idėją palaikiusiems:
Menininkui Žilvinui Landzbergui, galerijos „Meno parkas“ vadovui Arvydui Žalpiui, Zarasų raj. Merei Nijolei Guobienei, Zarasų krašto muziejaus direktoriui Arvydui Veikšrai, Zarasų raj. Merės patarėjai Simonai Burokaitei, vienai iš projekto vadovų Daivai Tonkūnienei, UAB „Vigotema“.
Projekto organizatorius: VšĮ „Meshka Technologies“
Projekto partneris: Zarasų krašto muziejus
Projektą finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba, Zarasų rajono savivaldybė
Įvykio vizualui panaudota Žilvino Landzbergo parodos „Be karūnos“ nuotrauka, Šiuolaikinio meno centras, 2015. Fotografas: Andrej Vasilenko / ŠMC archyvas
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.
Ponai pas mane yra meno kūrinys baltasis kvadratas gal tiks