KOVO 22-ĄJĄ MINIMA PASAULINĖ VANDENS DIENA

0
26
vanduo 11

Kasmet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šiemet jos tema – „Niekas neturėtų likti nuošalyje“, tai reiškia, kad visiems turi būti užtikrinta galimybė gauti saugų geriamąjį vandenį. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gėlo vandens saugą, tvarų geriamojo vandens išteklių valdymą ir efektyvų naudojimą, nes milijardai žmonių visame pasaulyje vis dar susiduria su gėlo vandens trūkumu ir saugos problema.

Apie 80 proc. Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Likusi dalis geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš privačių gręžinių, šachtinių šulinių. Mūsų vartotojams geriamasis vanduo viešai tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių, kurie yra patikimai apsaugoti nuo mikrobinės taršos ir kurių potencialūs ištekliai dar mažiausiai 20 metų bus pakankami.

Lietuvoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra vienas saugiausių ir geros kokybės. Kasmet geriamojo vandens tiekėjai, vykdydami geriamojo vandens programinę priežiūrą vidutiniškai atlieka apie 150–170 tūkst. įvairių geriamojo vandens tyrimų. Iš jų daugiau kaip 95 % rodo, kad geriamasis vanduo atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai vandens cheminiai (toksiniai), kaip fluoridai, boras, arsenas, ar kokybiniai (indikatoriniai) rodikliai, kaip bendroji geležis, chloridai, sulfatai, amonis, drumstumas, viršija nustatytas specifikuotas vertes. Pavyzdžiui, 2017–2019 m. iš 9-ių vandenviečių viešai tiekiamame geriamajame vandenyje buvo nustatytas per didelis arseno kiekis. Visais atvejais nesaugų vandenį buvo uždrausta vartoti maistui. Išsprendus problemą (vandeniui tiekti pradėjus naudoti kitus gręžinius, įrengus filtrus ir pan.), šiuo metu geriamojo vandens tiekimas maistui atnaujintas septyniose vandenvietėse.

Per pastaruosius 4 mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ištyrė beveik 700 mėginių dėl arseno kiekio viešai tiekiamame bei individualiai naudojamame geriamajame vandenyje Lazdijų r., Marijampolės r., Kalvarijų, Kauno m. ir r., Vilkaviškio r., Raseinių r., Šiaulių m. ir r., Joniškio r., Kelmės r., Jurbarko r., Trakų r. ir Elektrėnų, Ignalinos r., Vilniaus m. ir r. Širvintų savivaldybėse. Tyrimai šiose savivaldybėse atlikti įvertinus galimą padidėjusios arseno koncentracijos riziką.

VMVT specialistai pastebi, kad šachtinių šulinių vanduo dažnu atveju nėra saugus ir kokybiškas, todėl gyventojai turėtų šulinius tinkamai įrengti ir prižiūrėti, reguliariai tirti jų vandenį. VMVT duomenimis, daugiau nei pusė 2018 m. tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių neatitiko nustatytų mikrobiologinių ir apie trečdalį – cheminių reikalavimų. Vartotojai informuoti apie tyrimų rezultatus, pateiktos rekomendacijos dėl šulinių priežiūros, užteršto vandens naudojimo.

Geriamuoju vandeniu individualiai iš šachtinių šulinių ar negilių gręžinių apsirūpina iki 20 % Lietuvos gyventojų, daugiausiai jų – Lazdijų, Šalčininkų, Zarasų r. sav.

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite