Praėjusių metų rugsėjį Zarasų krašto muziejuje buvo eksponuota paroda „Laiko sūpuoklėse“, skirta žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo gyvenimo ir kūrybos apybraižai. Tada ir buvo paviešintas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinėsžurnalistų kūrėjų asociacijos ketinimas 2022-uosius skelbti atminimo metais.
Apie renginius ir kūrybinius projektus, skirtus šiai iškiliai asmenybei, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos pirmininke dr. Jolanta Mažyle.
– Jau keleri metai intensyviai tyrinėjate žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo kūrybinį palikimą. Daugeliui Zarasų krašto gyventojų buvo naujiena, kad žemaičių bajoras turi kažką bendra su mūsų kraštu.
– Iš tiesų ir man pačiai buvo netikėta, kad Vytauto Gedgaudo sąsajos su Zarasų kraštu yra daug platesnės ir gilesnės nei tik šeimos aplinkybė. Mat Zarasų gimnazijoje mokėsi būsimoji Vytauto žmona Stefanija.
Studijuodama V. Gedgaudo biografiją išsiaiškinau, kad tik baigęs Mažeikių gimnaziją 1930-aisiais jisai pasirinko alternatyvą karo tarnybai. Tad ir buvo paskirtas kelis metus padirbėti raštininku Salako policijos nuovadoje. Gyvenimas mokytojo aušrininko Antano Poderio namuose, artima bičiulystė su jo vaikais Vytautu ir Gražina jaunuoliui, atskirtam nuo gimtinės per tris šimtus kilometrų, buvo didelė dvasinė atrama. Tuo laiku su Zarasų krašto literatais Vytautas Gedgaudas išleido ir pirmąjį Zarasų krašto jaunųjų literatų almanachą „Akiratis“.
– Nemažai tos informacijos pateikėte ir parodoje „Laiko sūpuoklėse“, kuri iš Zarasų nukeliavo ir į Salaką.
– Labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai esu dėkinga salakonams, kad ši paroda iš Zarasų krašto muziejaus Salako seniūno Reniaus Kisieliaus iniciatyva buvo perkelta į Salako kultūros namų salę. Dar didesnę dvasinę šventę patyriau, kai į parodos atidarymą atvyko ir Vytauto Gedgaudo žmonos Stefanijos klasės draugė mokytoja Vida Žilinskienė. Tie nematomi artumos saitai, mano manymu, labai svarbūs mums visiems, kai stengiamės pajusti, suprasti ir išsaugoti savo istorinę atmintį.
– Tad galima sakyti, kad Zarasų kraštas tarsi tapo tam tikra įžanga į Vytauto Gedgaudo atminimo metus.
Turbūt ne tik galima, bet ir reikia taip pasakyti.
Po Zarasų ir Salako paroda „Laiko sūpuoklėse“ buvo eksponuojama Vilniuje, Žurnalistų namuose. Vytauto Gedgaudo 110-osios metinėms norėjosi parodyti kitus aspektus tos plačiašakės ir įvairialypės asmenybės. Juo labiau, jo gimtinėje, kur taip pat tik skinamės kelią į kraštiečių atmintį.
Juk Vytautas Gedgaudas 1930-aisiais baigęs Mažeikių gimnaziją iškeliavo į Lietuvą, o jau 1939-aisais – iš Lietuvos.
Tad yra nemažai baltų dėmių, kaip tartų istorikai, tuščios erdvės, kurią reikia užpildyti atminties liudijimais.
– Knygnešio dieną Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete pradėtas Vytauto Gedgaudo skaitymų ciklas „Pokalbiai apie žurnalistiką: misija, vertybės, kūryba“.
– Manau, jog simboliška, kad pirmasis skaitymų renginys kovo mėnesį įvyko studentų susitikimas su 2018 metų V. Gedgaudo premijos laureatu, žurnalistu Dovydu Pancerovu, premijuotu už knygą „Kiborgų žemė“, kurioje pasakojama apie Maidano revoliuciją ir karą Ukrainoje prieš aštuonerius metus. Simboliška ir tai, kad V. Gedgaudo skaitymai pradėti Vilniaus universitete, kur buvo aptartos kokybiškos žurnalistikos aktualijos, žurnalisto profesijos ypatumai su žurnalistikos specialybės studentais.
Tačiau šis skaitymų ciklas tebevyksta, ir tikiuosi, kad rudeniop bus proga apsilankyti ir Zarasuose. Juk „Zarasų kraštas“ taip pat švenčia jubiliejinius savo metus. Tad plačiau pakalbėti su bendruomene apie žurnalistiką, manau, tikrai verta.
Juk dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios tikslas manipuliuoti savo vartotojais. Taigi šie skaitymai suteikia galimybę susitikti ir gyvai kalbėtis apie žurnalistiką, jos misiją ir vertybes.
Manyčiau, kad šių dienų realijose ypač svarbu aktualizuoti Vytauto Gedgaudo idėjas, kurios visada buvo siejamos su žurnalistikos kokybe, atskaitingumu visuomenei, bendruomenei ir saviraiškos laisve.
– Balandžio 6 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai“.
– Vytauto Gedgaudo atminimas buvo pagerbtas šiuo vienu iš svarbiausių buvusio „Dirvos“ redaktoriaus atminimo metams skirtų renginių. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis. Kreipdamasi į konferencijos dalyvius Seimo Pirmininkė akcentavo laisvo žodžio svarbą, taip pat pabrėžė Gedgaudų šeimos indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir indėlį į kokybiškos žurnalistikos palaikymą mūsų krašte.
Konferencijos pirmojoje sesijoje „Istorijos punktyrai“ Vilniaus universiteto prof. dr. Remigijus Misiūnas pranešime „Išeiviškos Lietuvos periodika: kontekstai ir tekstai“ labai plačiai apžvelgė išeivijos spaudos ištakas ir raidą, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė pranešime „XX a. JAV lietuvių informacinės sklaidos trajektorijos“ savitai pristatė JAV lietuvių leidybą anglų kalba 1950-1990-aisais metais. V. Gedgaudo gyvenimo ir kūrybos apybraižos metmenis pristačiau aš.
Mano nuomone, antroji ir trečioji šios konferencijos sesijos tiesiog akivaizdžiai parodė, kaip galima atsigręžus į praeities darbus ir patirtis kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas.
– Įspūdinga buvo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventė Mažeikiuose, kur buvo įteikta šiemetinė V. Gedgaudo premija.
– Šventėje buvo perskaitytas Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas žurnalistams, kultūros darbuotojams, kalbos ir knygos mylėtojams. Leiskite pacituoti šalies vadovo sveikinimo fragmentą: „Labai simboliška ir prasminga, kad šiemet šią dieną švenčiama legendinio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo tėviškėje Mažeikiuose. Gimtinėje žmogaus, kurio vardu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų asociacija paskelbė 2022-uosius metus. (…) Tikiu, kad Vytauto Gedgaudo – erudito, aukštos kultūros ir tolerancijos žmogus, asmenybė – iki pat šių dienų įkvepia žurnalistus. Ne veltui kasmet už turiniu ir forma išsiskiriančius darbus skiriama jo vardo premija yra vienas svarbiausių ir garbingiausių žiniasklaidos apdovanojimų Lietuvoje“.
Nuo 1997 metų V. Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė prestižinė premija. Ji skiriama žurnalistams už išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus. Šiemet ši garbinga premija skirta vaizdo dokumentikos kūrėjams – žurnalistei Audronei Kosciuškienei ir režisieriui Justinui Lingiui už TV laidų ciklą „Viltis abipus Atlanto“. Viena iš kelių ciklo laidų yra dvidešimt penkių minučių filmas apie žurnalistą V. Gedgaudą. Džiugu, kad šis darbas buvo parodytas Mažeikių muziejuje gausiai susirinkusiai publikai.
Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui. Mano supratimu, tai tarsi V. Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
Be knygų, dokumentinės medžiagos, specialiai šioje parodoje buvo eksponuojami ir Vytauto Gedgaudo kariniai apdovanojimai, kuriuos jis pelnė Antrojo pasaulinio karo metais tarnaudamas Prancūzijos svetimšalių legione. Šiuos apdovanojimus Stefa Gedgaudienė 2000-aisais padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui, kur iki šiol jie yra saugomi, tačiau niekada dar nebuvo niekur rodomi. Ir štai ypatingo jubiliejaus proga Vytautas Gedgaudas sugrįžta į gimtinę, į Lietuvą su Prancūzijos vyriausybės apdovanojimais, kuriuos tuo metu pelnė tik vienas lietuvis.
– Seime vykusioje konferencijoje labai vaizdžiai kalbėjote apie Vytauto Gedgaudo knygą. Kada tikėtis ją paskaityti?
– Vytauto Gedgaudo knyga „Pirmyn arba mirk!“ jau parengta spaudai ir įteikta leidyklai. Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje ir antrojoje dalyje Vytauto tekstai apie Svetimšalių legioną Antrojo pasaulinio karo metu.
Labai įdomus Vytauto kūrybinis palikimas atsiskleidė surinkus ir išstudijavus jo publicistinius tekstus JAV lietuvių spaudoje Antrojo pasaulinio karo metais. Kai ko teko ieškoti ir archyvuose, nes tarkim, paprasčiausiai bibliotekose kai kurios to laikotarpio JAV lietuvių spaudos nėra.
Turiu nuojautą, kad tos publikacijos bus savotiškas atradimas ne tik šių dienų skaitytojams, bet ir daug ką žinantiems publicistikos ir kultūros istorijos tyrėjams. Tai trečioji knygos dalis. Vis dėlto puoselėju viltį, kad būtent šiais metais turėtume perskaityti Vytauto Gedgaudo tekstus ir pamatyti jo darytas nuotraukas.
O šiuo metu dar žvalgomės rėmėjų. Nuo jų geros valios ir priklausys, kaip greitai ar ne galėsime skaityti V. Gedgaudo knygą.
Labai norėtųsi sulaukti geros valios gestų, nes iki šiol visus renginius, skirtus V. Gedgaudo metams, organizavome neturėdami jokios materialinės paramos, viskas daryta savo išgalėmis ir entuziazmu, noru bent prisiminimu atsilyginti tiems, kas savo gyvenimą pašventė Lietuvai ir jos laisvės idėjai.
Nuo laikraščio „Zarasų kraštas“ redakcijos.
Norintiems prisidėti prie žurnalisto ir ilgamečio „Dirvos“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygos „Pirmyn arba mirk!“ išleidimo prašome aukoti į žemiau nurodytą sąskaitą.
Aukotojų pavardės bus skelbiamos knygoje.
Aukotojai, skyrę auką nuo 26 eurų, gaus dovanų Vytauto Gedgaudo knygą.
Gavėjas: VšĮ ATMINTIES BRASTA
Įmonės kodas 305816708
Adresas: Gedimino g.5, Kernavė
Atsiskaitomoji sąskaita LT297230000000700513
UAB Medicinos bankas
Banko kodas: 72300
Mokėjimo paskirtis: auka Vytauto Gedgaudo knygos išleidimui
Olga Raugienė
„Zarasų krašto” redakcija informacija
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.